Aldona Mažeikienė
viena seniausių Lietuvos mokyklų -Kauno jėzuitų gimnazija šiemet švenčia 350 metų jubiliejų. Ši švietimo įstaiga turi garbingą praeitį ir kuria prasmingą dabartį. Mokyklą 1649 metais įkūrė Jėzuitų ordinas, kai broliai Albertas, Kazimieras ir Petras Kojalavičiai Jėzaus draugijai padovanojo sklypą netoli miesto Rotušės. Iš pradžių buvusi keturklasė mokykla, įgijusi autoritetą, tapo kolegija. 1824 m. caro valdžia mokyklą uždarė, tik po šimtmečio, 1924 m., jėzuitai gimnaziją atkūrė. Tai buvo viena geriausių prieškario nepriklausomos Lietuvos mokyklų, sutelkusi aukštos kvalifikacijos pedagogus, įsirengusi puikius fizikos ir chemijos kabinetus, gamtos muziejų. Gimnazija buvo tapusi svarbiu miesto kultūros židiniu: vyko moksleivių teatro vaidinimai, turėjo du -styginių ir pučiamųjų orkestrus, nuosavą kino teatrą. Jėzuitų gimnazijoje dėstė J. Tumas-Vaižgantas, kalbininkai K. Ulvydas, J. Talmantas, teologas A. Liuima SJ, vėliau vadovavęs Katalikų mokslo akademijai, vertėjas ir poetas V. Šiugždinis. Gimnaziją baigė arba joje mokėsi nemaža iškilių asmenybių: Romos Grigališkojo universiteto prof. R Rabikauskas SJ, kardinolas V. Sladkevičius MIC, vyskupas VI. Michelevičius, kapucinas M. Dobrovolskis OFM Cap (tėvas Stanislovas), režisierius J. Miltinis, dramaturgas A. Landsbergis, dailininkas Ž. Mikšys, gydytojas psichiatras, rašytojas ir dailininkas J. Kaupas, 1937 ir 1939 m. Europos vyrų krepšinio čempionas Z. Puzinauskas. 1940 m. sovietinė okupacija nutraukė katalikiško ugdymo tradiciją. Gimnazija buvo pavadinta 9-ąja vidurine mokykla, o 1955 m. jai suteiktas Adomo Mickevičiaus vardas (1819-1823 m. mokykloję poetas dėstė literatūrą, istoriją ir teisę).
1991 m. mokykla vėl grąžinta jėzuitams.
Nuo 1997 m. rugsėjo 1-osios įgijusi realinės ir humanitarinės gimnazijos statusą, Kauno jėzuitų gimnazija tęsia garbingas jėzuitų švietimo ir kultūrinės veiklos tradicijas. Tai ugdymo ištaiga, siekianti suteikti valstybės reikalavimus atitinkantį bendrąjį vidurinį išsilavinimą, evangelinės tiesos, laisvės ir meiles dvasia ugdyti savarankišką, kūrybingą ir visapusiškai išsilavinusį žmogų visuomenės ir Bažnyčios tarnystei pagal jėzuitų pedagogikos principus. A. Mickevičiaus atminimą gimnazija brangina - 200-ųjų gimimo metinių proga įkurta poeto klasė, atnaujinta muziejaus ekspozicija.
Garbingo 350 metų jubiliejaus proga gimnazija surengė dviejų dientų šventę, į kurią atvyko daug svečių: Seimo Pirmininkas V. Landsbergis, Europos katalikų švietimo komiteto generalinis sekretorius Etienne Verhack, Vokietijos Eichstatt'o Šv. Willibald'o, Belgijos Šv. Nikolaas'o, Rygos, Lietuvos katalikiškų mokyklų ir gimnazijų delegacijos, Bažnyčios atstovai, nemažai buvusių auklėtinių ir dirbusių mokytojų.
Šventė prasidėjo spalio 8 d. šv. Mišiomis Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčioje. Šv. Mišias aukojo vyskupas VI. Michelevičius. Sugiedotas gimnazijos himnas, kuriam žodžius šiai progai parašė poetas B. Brazdžionis, muziką sukurė kompozitorius V. Bartulis. Iškilmingas minėjimas-konferencija vyko Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos Vyskuptų konferencijų salėje. Svečius, pedagogus ir moksleivius pasveikino Seimo Pirmininkas V. Landsbergis, priminęs, jog Jėzuitų gimnazija simbolizuoja didžiulę švietimo, sielovados, kultūros misiją, kurią prieš daugelį metų Lietuvoje atliko Jėzuitų ordinas. Jis pabrėžė, kad mokytojų ir mokinių sėkmė prisideda prie Lietuvos švietimo klestėjimo, viso mokymo ir auklėjimo humanizavimo.
Konferencijoje buvo perskaityti įdomūs pranešimai, kuriuose atskleista jėzuitų švietimo tradicija ir gimnazijos istorija nuo jos įkūrimo iki dabarties. Apie senąjį jėzuitų švietimą kalbėjo prof. E. Ulčinaitė, jėzuitų teatro tradicijas apžvelgė V. Truskauskaitė, T. A. Saulaitis SJ skaitė pranešimą Jėzuitai maro metu (18 a.). Prof. A. Piročkinas pristatė mokyklos veiklą A. Mickevičiaus darbo metais. Mokytoja O. Zutkienė priminė mokyklos gyvavimą nepriklausomybės ir sovietinės okupacijos metais. Gimnazijos direktorius kun. G. Vitkus SJ kalbėjo apie šiandieninės mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius, pabrėždamas ignaciškos auklybos principus - ugdyti išsilavinusį, aktyvų, mylintį ir tarnaujantį artimui žmogų.
Intarpus tarp pranešimų užpildė Baroko epochos muzika, daina, poetinis žodis.
Tarp gimnaziją sveikinusių svečių buvo atstovai iš Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno apskrities, miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus, gimnazijų. Maloniai nuteikė Prezidento V. Adamkaus atsiųstas sveikinimas.
Po pietų Kauno senamiestį užtvindė šventės dalyvių eisena. Kolonos priekyje žygiavo Eichstatt'o Šv. Willibald'o gimnazijos pučiamųjų orkestras, gimnazijų atstovai su savo vėliavomis, mūsų mažiausieji - penktokai, nešini pačių sukurtais darbeliais, toliau driekėsi svečių, mokytojų, gimnazistų kolona, kuri gražią rudens dieną pagyvino senojo Kauno gatves. Eisena tris kartus sustojo pamąstyti apie nueitą kelią (“Pašaukti vardu..."), apie tautos atmintį (“Gimę čia..."), apie žmogaus kūrybą (“Atėję kurti...").
Vakare Kauno valstybiniame akademiniame dramos teatre suvaidintas gimnazistų spektaklis - K. Binkio pjesė Atžalynas (rež. A. Remeikienė).
Spalio 9 d. į gimnaziją rinkosi visų laidų abiturientai ir dirbusieji mokytojai. Jie susitiko klasėse, dalinosi prisiminimais, vaikščiojo po pasikeitusią mokyklą, aplankė Perkūno name eksponuojamas parodas, kurioms darbus pristatė gimnazijos moksleiviai bei jų tėveliai.
Skambant švelniai fleitos melodijai, atidengtas jubiliejinis vitražas (dail. E. Markūnas), vaizduojantis šv. Ignaco Lojolos Dvasinių pratybų filosofijos simbolius.
Vidudienį šventės svečius pradžiugino koncertas, kurį pradėjo gimnazijos moksleivių ir mokytojų folkloro ansamblis. Svečių iš Eichstatt'o Šv. Willibald'o gimnazijos džiazo orkestras atliko puikią programą. Po koncerto krepšinio aistruolius pakvietė į draugiškas varžybas tarp dabartinių ir buvusių gimnazijos moksleivių.
Prasmingas šventės akcentas - ąžuoliukų sodinimas Pažaislyje. Svečiai, buvę ir dabartiniai auklėtiniai pasodino 35 ąžuoliukus, kuriuos, lyjant lietui, klausantis folkloro ansamblio Žaisa atliekamų senovinių lietuvių dainų, gimnazistai pasiryžo prižiūrėti ir išsaugoti.
Šventė baigėsi gimnazijos bendruomenės ir svečių vakarone, kuri pakvietė bendram šokiui, dainai, bičiuliškam pokalbiui. 350 metų sukakties minėjimas leido patirti neišdildomų įspūdžių, priminė turtingą Kauno jėzuitų gimnazijos istoriją, dar labiau subūrė mūsų bendruomenę, suteikė vilčių naujos, pažangios, krikščioniškai brandžios visuomenės kūrybai.
