Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Tėvynėje

Paruošė Gediminas Vakaris

ŽINIOS IŠ DZŪKIJOS

▼ Varėnos valstybinė grūdų perdirbimo įmonė pradeda sutartinėmis kainomis pirkti grikius. Ateinančiais metais pastačius grikių perdirbimo gamyklą, įmonė galės per metus vartotojams patiekti daugiau kaip tris tūkstančius tonų grikių kruopų, kurių šiandien parduotuvėse ir su žibalu nerasi. Gal tai paskatins dzūkus daugiau auginti jų smėlynus mėgstančius grikius.

▼ Alytaus valstybinės “Astros” gamykla pagamino pirmąsias naujo pavyzdžio dviejų tipų skalbimo mašinas. Jos dešimties kilogramų talpos ir visai sausai išgręžia skalbinius. Vienos labiau tiks vaikų darželiams, ligoninėms, o kitos - didelėms skalbykloms.

▼ Leipalingyje, kur įsikūrė Lazdijų rajono melioratoriai, veikia sulčių cechas, yra bitynas, jau senokai dirba ir elektronikos dirbtuvės, o dabar melioratoriai ėmė gaminti keramzito blokelius, kuriuos noriai perka individualių namų statytojai.

▼    Varėnos rajone atliekama nemaža istorinių ir kultūros paminklų priežiūros bei apsaugos darbų. Šiemet norima baigti tvarkyti Merinės piliakalnį, restauruoti Liškiavos bažnyčią. Tvarkomas etnografinis Zervynų kaimas.

▼    Alytaus miesto savivaldybė paskyrė šių metų kultūros premijas. Jos atiteko knygos “Sušaudytos dainos” sudarytojams - V. Ledui, H. Rimkui, Z. Bulgakovui, “Putino” choro muzikos studijai, audėjai J. Platukienei.

▼ Šiemet Druskininkų gėlininkų mėgėjų būrelis mini savo veiklos dvidešimtmetį. Gėlių augintojai surengė nemažai parodų, pasodino skverą prie pašto, rūpinasi M. K. Čiurlionio muziejaus aplinka ir jo tėvų kapais, puošia miestą.

▼ Alytuje vis nesibaigia istorija dėl sovietų kareivių perlaidojimo. Antkapiais pažymėtųjų palaikai jau ilsisi šalia savo bendražygių Ulonų gatvėje. Archeologas E. Svetikas, kultūros paveldo Alytaus apygardos valstybiniai inspektoriai, miesto komunalininkai, tirdami buvusias kapines, surado daugiau palaikų. Jie neįvardyti, neatžymėti. Virš jų sovietų valdymo metais pasodintos eglės leido šaknis. Tapatybes identifikuoti nepavyko. Aišku, kad sovietų kareiviai ir karininkai.

     Be kapų, be atminimo lentos - štai taip sovietų valdžia gerbė “vaduotojus”! Kareiviai jau atgulė į kapines Ulonų gatvėje.

▼ Alytuje atvėrė duris dar vienas kraštotyros muziejaus filialas - Anzelmo Matučio (Matulevičiaus) memorialinis kabinetas. Jis išliko autentiškas - jame tebetvyro poeto dvasia ir nuotaika.

▼ Alytuje įvyko Lietuvos pediatrų suvažiavimas. Įžangine kalba jį atidarė Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Juozas Oleka. Motinos ir vaiko sveikatos apsaugos viršininkė Ona Vainauskienė kalbėjo apie vaikų sveikatos būklę Lietuvoje.

     Lietuvos pediatrų draugija suvažiavimus rengia kas ketveri metai. Kartu su Lietuvos mokslininkais pranešimus suvažiavimui parengė ir svečiai iš Latvijos, Estijos, Gudijos, Švedijos ir kitų užsienio šalių pediatrai. Suvažiavime dalyvavo į Lietuvą atvykusios Pasaulinės sveikatos organizacijos ekspertų grupės atstovė, PSO Europos biuro Kopenhagoje patarėja, Kauno medicinos akademijos docentė Aušra Sačkutė.

▼ Paskutinėje Alytaus miesto tarybos sesijoje deputatai vienbalsiai nusprendė Vidzgirio mikrorajone įkurti katalikišką mokyklą. Šiemet ją pradės statyti, todėl vaikus priims tik rudenį. Mokyklos įkūrimu rūpinasi Šv. Kazimiero parapijos klebonas J. Gražulis ir Alytaus miesto tarybos kultūros ir švietimo komisijos pirmininkas K. Miliauskas. Dabar steigiama pradinė, o vėliau ir aukštesnioji.

▼ Merkinėje paminėtas Dainavos partizanų atminimas. Bažnyčioje aukotos šv. Mišios, kultūros namuose įvyko minėjimas. Žmonės aplankė ir Skausmo kalnelį. Šį kalnelį pirmas tvarkyti pradėjo Juozas Kaupinis. Dabar čia pastatyta daug kryžių, užrašytos kovotojų pavardės bei jų žuvimo datos.

TAUTINIO ATGIMIMO ĄŽUOLYNAS

     Spalio mėn. 12 d. Ožkabaliuose (Vilkaviškio raj. Bartininkų apyl.) Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne buvo pagerbti žuvusieji dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės. Pavasarį čia buvo pasodinta trylika ąžuoliukų ir viena liepaitė sausio 13 d. aukų atminimui. Dabar šalia šių medelių pasodinti ąžuoliukai - jie primins žuvusiuosius Medininkų muitinėje. Šalčininkų pasienio poste ir prie Aukščiausios Tarybos Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokyklos moksleiviai, vadovaujami mokytojo keramiko Egidijaus Talmanto, ant paprastų lauko akmenų iškalė žuvusiųjų pavardes.

     Susirinkusieji ant ąžuolyno aukuro kalvos įkūrė Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno globos bendriją. Buvo aptarti ir priimti bendrijos įstatai, išrinkta devynių narių taryba. Tarybos pirmininku išrinktas Vilniaus valstybinio instituto “Komprojekto” skyriaus vyriausias specialistas Vitalius Stepulis. Bendrijos tikslas -puoselėti, prižiūrėti ir tvarkyti šį unikalų ąžuolyną. Jos nariu gali būti kiekvienas, kuris čia sodino bei prižiūri medelius. (Lietuvos aidas)

KAPAI IR LAIDOJIMO VIETOS YRA ISTORIJOS IR KULTŪROS PAMINKLAI

     1990 metų liepos 30 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą: “Visos neveikiančios kapinės ir laidojimo vietos, taip pat visų karių, partizaninio ir rezistencinio judėjimo dalyvių kapai ir laidojimo vietos yra istorijos ir kultūros paminklai”. Ilgus pokario dešimtmečius niekinti Lietuvos karių, savanorių, rezistentų kapai dabar susilaukė valstybės globos. Minimų kapų kategorijai priskirtini ir Lietuvos karo lakūnų kapai su paprastais, bet įspūdingais paminklais, it paskutiniam skrydžiui sustingusiais keturmenčiais sraigtais. Pamiršti, atlaikę laiko negandas, o neretai ir piktos rankos smūgius. (Lietuvos aidas)

DĖL IŠEIVIJOS LIETUVIŲ PILIETYBĖS

(Lietuvos Sąjūdžio Seimo Tarybos pareiškimas)

     Lietuvos Respublika, spręsdama gyventojų pilietybės klausimus, vadovaujasi dar Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos priimtu (1989 m. lapkričio 3 d.) pilietybės įstatymu.

     Jeigu tas įstatymas 1989 metų politinėmis aplinkybėmis buvo pateisinamas kaip Lietuvos saugiklis, tai šiandien po Kovo 11-osios akto paskelbimo, Lietuvos Respublikos pripažinimo užsienyje ir kitų mūsų valstybingumo įtvirtinimo faktų - ne vienas jo straipsnis yra anachroniškas. Įstatymas ypač nepalankus tiems asmenims, kurie priversti apleisti Lietuvą II Pasaulinio karo metais pasklido po Vakarų Europą, Šiaurės bei Pietų Ameriką, Australiją, ir jų palikuonims.

     Žinant tos išeivijos bangos indėlį į Lietuvos kultūrą, politinę mintį, jos nenuilstamą darbą ginant Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės bylą užsienyje, materialinę pagalbą, šiandien visapusiškai žalinga karo išeivių nelaikyti Lietuvos Respublikos piliečiais. Pilietybės suteikimas išeivijos atstovams išimties keliu -klausimo neišsprendžia.

     Lietuvos Sąjūdžio Seimo Taryba įsitikinusi, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba privalo kuo greičiau priimti naują pilietybės įstatymą arba egzistuojančiame įstatyme padaryti atitinkamas pataisas mūsų išeivijos atžvilgiu. (Lietuvos aidas)

VYDŪNO PALAIKAI BITĖNŲ KAPINĖSE PRIE RAMBYNO

     Spalio 17 d. apie ketvirtą valandą autobusas iš Vokietijos su Vydūno palaikais pasiekė Lietuvos sieną ties Lazdijais. Juos palydėjo Vydūno draugijos pirmininkas, palaikų perkėlimo iniciatorius Vacys Bagdonavičius ir Kauno tarybos deputatai bei valdybos vadovai. Kauniečių savivaldybė ir Detmoldo, Lipės krašto sostinės vadovybė - pagrindiniai šios kilnios akcijos mecenatai. Prieš išlydint Vydūno palaikus iš Detmoldo, Berlyne, Anabergo pilyje, vyko kelių su Lietuva susijusių vokiečių kultūrinių bendrijų organizuota konferencija, skirta lietuvių ir vokiečių santykių 750 metų sukakčiai. Vydūnas yra vokiečių kalba parašęs istoriosofinį traktatą “Vokiečių ir lietuvių santykiai per septynis šimtmečius”. Konferencijoje pranešimą šios knygos tema skaitė V. Bagdonavičius.

     Lazdijuose prie atstatyto paminklo už Lietuvos laisvę įvyko gedulingas mitingas Vydūno atminimui pagerbti, pradėtas Lietuvos himnu.

     Kalabėjo AT deputatas Romualdas Ozolas, Rašytojų sąjungos pirmininkas Vytautas Marv tinkus, dainavo Veronika Pavilionienė, Alytaus ir Druskininkų tremtinių ir politkalinių choras, Lazdijų kamerinis choras, buvo skaitomos ištraukos iš Vydūno kūrinių. Dalyvavo ir Vydūno brolio anūkas Jorgenas Storosta, mokslininkas filologas.

     Vydūno palaikai Kaune buvo sutikti prie Laisvės paminklo skambant varpams ir giedant “Lietuviais esame mes gimę”. Kalbėjo iš Detmoldo sugrįžęs Kauno miesto tarybos deputatas Vygintas Grinis, AT kultūros, švietimo ir mokslo komisijos pirmininkas Gediminas Ilgūnas, Kauno VDU rektorius Algirdas Avižienis, evangelikų bendruomenės vardu Irena Pipinaitė. Buvo skaitomi Vydūno kūriniai, sugiedota jo giesmė “Mes Lietuvos vaikai”, kurią Vydūno draugija nuo 1988 m. yra pasirinkusi savo himnu. Po programos palaikai buvo išlydėti į Šilutę. Kartu iškeliavo ir iš Detmoldo kapinių atvežtas paminklinis akmuo nuo Vydūno kapo.

     Vydūno palaikai buvo palaidoti Bitėnų kapinėse prie Rambyno (Šilutės raj.). (Lietuvos aidas)

PASKIRTAS VYŪNO FONDO ŽYMUO

     “Amerikos balso” lietuvių redakcija Eltai perdavė savo korespondentės Lindrės Žibaitės pranešimą, kad šių metų Vydūno fondo žymuo ir penkių tūkstančių dolerių dovana paskirta Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Žymuo ir dovana bus įteikti Vilniuje.

     Vydūno fondą 1952 m. Čikagoje įkūrė Akademinis skautų sąjūdis. Jo tikslas remti aukštojo mokslo siekiančius lietuvius skautus. Fondas taip pat leidžia knygas. (Ten pat)

TILŽĖJE KURIAMAS VYDŪNO MUZIEJUS

     1933-1944 metais Vydūnas gyveno Tilžėje, buvusioje prestižinėje Klauzijaus gatvėje (dabar Lenino). Prieš keletą metų prie šio namo buvo pritvirtinta memorialinė lenta, o dabar architektė Janina Naujalienė parengė namo restauravimo ir jo pritaikymo memorialiniam muziejui projektą. Respublikos specialistai ir aptarime dalyvavęs Sovetsko vyriausias architektas Nikolojus Riabovas gerai įvertino projektą. Buvo pritarta Sovetsko vadovų pasiūlymui Klauzijaus gatvei suteikti saugomos zonos statusą.

     Vydūno muziejų restauruos Klaipėdos specialistai. Dalį lėšų šiam tikslui skiria ir Sovetsko miestas. Muziejų žadama atidaryti 1993 m. pažymint Vydūno gimimo 125-ąsias metines. (Ten pat)

ŠIAULIUOSE ATIDENGTAS PROF. MYKOLO BIRŽIŠKOS MOZAIKINIS PORTRETAS

     Buvusi Šiaulių berniukų gimnazija (dabar Juliaus Janonio vidurinė mokykla) pažymėjo savo 140-ties metų sukaktį. Tarp ją baigusių daugelio žymių visuomenės, mokslo, kultūros veikėjų buvo ir broliai Biržiškos. Šiaulietis dailininkas Vitolis Trūšys sukūrė vieno iš jų -prof. Mykolo Biržiškos, literatūros istoriko, mokslo veikalų, vadovėlių, prisiminimų knygos “Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose” autorius mozaikinį portretą. Jis atidengtas šioje mokykloje. (Lietuvos aidas)

LIETUVOS HIMNAS

     Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą dėl Lietuvos valstybinio himno. Lietuvos valstybinis himnas yra Vinco Kudirkos Tautiška giesmė. Įstatyme numatyti atvejai, kada Lietuvos valstybinis himnas yra giedamas arba grojamas. Viešai giedant ar grojant Lietuvos valstybinį himną, susirinkusieji išklauso himną stovėdami, vyrai nusiima galvos apdangalą, o tikrosios apsaugos kariai ir policijos pareigūnai himną pagerbia krašto apsaugos statutu nustatyta tvarka. Įstatyme pažymėta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat Lietuvoje esantys kiti asmenys, privalo gerbti Lietuvos valstybinį himną. Viešas pasityčiojimas iš himno baudžiamas nustatyta tvarka. (Lietuvos aidas)

VISAS INTELEKTUALINES JĖGAS -LIETUVAI (Kreipimasis į Lietuvos mokslininkus)

     Spalio 26 d. Vilniaus universiteto Didžiojoje auloje įvyko Lietuvos Respublikos piliečių chartijos ir Lietuvos mokslininkų sąjungos konferencija “Valstybinė mokslo ir studijų politika”.

     Sveikinimo žodį konferencijos dalyviams tarė Lietuvos Aukščiausios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis.

     Filologijos daktaras Vytautas Kubilius perskaitė Lietuvos Respublikos piliečių chartijos kreipimąsi į Lietuvos mokslininkus.

     Sovietinis totalitarizmas siurbė iš Lietuvos ne tik fizines jėgas “komunizmo statyboms”, bet ir žiauriai eksploatavo ir tautos intelektualinį potencialą. Daugiau kaip 80% Lietuvoje atliekamų darbų buvo vykdomi pagal Sovietų Sąjungos centrinių įstaigų užsakymus. Aukštųjų mokyklų ir institutų laboratorijos buvo priverstinai įtrauktos į įslaptintus tyrinėjimus, stiprinančius Sovietų Sąjungos karinį potencialą. Humanitariniams mokslams primestas uždavinys - įteisinti okupacinį režimą. Ekonomistai turėjo “moksliškai” pagrįsti pražūtingą Lietuvai vienkiemių nugriovimo ir pramonės gigantų statybos akciją.

     Nepriklausomybė išlaisvino Lietuvos intelektualines jėgas iš kolonijalinės priklausomybės komunistų partijos kontrolės ir bolševizmo ideologijos pančių. Tačiau baimė, kad gyvenimas gali būti jėga grąžintas į senas vėžes, marksistinio auklėjimo reliktai, buvusio partiškumo našta dar ištisus metus laikė dalį kūrybinio intelekto žmonių atsargaus lūkuriavimo ir neutralumo pozicijose.

     Atiduokime visą tautos intelektualinį potencialą Lietuvos dvasiniam prisikėlimui, jos ekonomikos suklestėjimui. Dirbkime savo tėvynei, neieškodami baltesnės duonos svetur. Nelaukime iš vyriausybės postų ar užsakymų, o patys varykime savo vagą - svarstykime, spręskime, darykime atradimus, skelbkime istorinę tiesą. Remdamiesi moksline kompetencija ir kūrybingumu, ryžtingai šalinkime paveldėtas pseudomokslines koncepcijas ir laužykime biurokratinį sukaulėjimą, visokeriopai papildykime informacinius kanalus pasaulinio mokslo ir kultūros naujovėmis, sutelkime geriausias jėgas tautos intelekto ugdymui, puoselėkime fundamentaliuosius tyrimus Lietuvoje. Esame laisvi!

     Pranešimus apie Lietuvos mokslo reformą, universitetų statusą, pagrindinių tyrimų plėtotės problemas, mokslo ir studijų integraciją skaitė profesorius Bronius Kuzmickas, Vilniaus universiteto rektorius, prof. Rolandas Povilionis, prof. Bronius Grigelionis, prof. Rimantas Šližys. Pranešimą apie valstybinę mokslo ir studijų politiką padarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministro pirmininko pavaduotojas Algis Dobravolskis. (Lietuvos aidas)

•    Vytautui Skuodžiui už veikalą “Totalinio sovietinio ateizmo agresija Lietuvoje” paskirta 2.000 dol. premija. Kita 3.000 dol. premija paskirta evangelizacijos grupei “Gyvieji akmenys” Lietuvoje. Grupė konkrečiais darbais pasiryžo įsijungti į dvasinį atgimimą Lietuvoje. Premijų skyrimą atliko speciali komisija, sudaryta Putnamo seselių. Premijoms lėšos susidariusios iš palūkanų įnašo, kurį tam reikalui prel. J. Prunskis padarė Lietuvių Fonde.

•    Vadinamo Marijos Legiono grupės yra paplitusios visame pasaulyje ir jos atlieka svarbų individualaus apaštalavimo darbą. Pvz., Paragvajuje su religine mintimi įsisukus tarp kareivių, pavyko pasiekti, kad 60 kareivių priėmė pirmą Komuniją. Vienoje, Austrijoje, Marijos Legiono nariai apaštalauja tarp narkotikų vergų. Insbruke vienas to legiono veikėjų įstojo į kunigų seminariją, o viena iš mergaičių vadovių įstojo į vienuolyną. Strasburge, Prancūzijoje, legiono narės vieno musulmono dukterį, jau pačiai paprašius, išmokė katalikų tikėjimo, ir ji, 20 m. amžiaus, apsikrikštijo. Apie tai skelbia jų žurnalas “Maria legions”

     1991 m. rugsėjo numeryje. Čikagoje yra ir lietuvaičių, besidarbuojančių su Marijos Legionu, pvz., Marytė Smilgaitė, sekretoriaujanti vienoje teisinėje firmoje.

• Pokario metais Sovietų armijoje buvo nužudyta ar nusižudė daugiau kaip tūkstantis Lietuvos jaunuolių, neskaitant mirusių dėl nelaimingų atsitikimų. Lietuvoje įvyko jų giminių suvažiavimas. Ieškoma būdų pagelbėti nukentėjusių šeimoms.