Alė Rūta
Neužmirštamas Stasys Santvaras
Stasys Santvaras. “Saulėlydžio sonetai”. Dail. Vytautas Dilba. Išleido Vilties leidykla 1990 m., spaudė Morkūno spaustuvė. Mecenatai - Neolituanai ir Tautinės sąjungos Bostono sk- rius.
Knygos motto:
Ar tikėjomės, sulaukę rudenį kumpą,
taip ūmai nusidovyt irgi pablogt taip greitai?
Ak, kaip veikiai žmogiškos nudyla dienelės!”
Iš Kristijono Donelaičio posmų
Ir iš eilėšraščio 96 psl.:
Nulenki galvą, pasiduok likimui, mielasai Stasy!
Aiman, gyvenimo miražų ir sapnų nepavijai...
Taip Santvaras lyg reziumuoja savąjj ir apskritai žmogaus gyvenimą. Ir visuose sonetuose - lyg to reziumavimo žymės. Žinojo poetas, kad tai paskutinis jo eilėraščių rinkinys. Jo turinio dvi dalys: Minčių akimirkos ir Bibliniai sonetai. Tai Santvara poetiniai mąstymai, sudėti į taisyklingų sonetų formą. Minoriniai, pritemdyti - lyg prieš saulėlydį gamta. Nors yra dvasinės rimties ir giedros akimirkų, išduodančių poeto gilų tikėjimą antgamtiniu esimu.
Poetas išliko pats sau ištikimas, minčių srove daug nepasikeitęs nuo pat 1921 metų, kai pradėjo spausdinti savo kūrybą ir nuo pirmo eilėšraščių rinkinio “Saulėtekio maldos” (1924).
Liko jis originalus, nesikartojąs, kūrybingas, vis atsinaujinančiu požiūriu į kūrybą, naujų formų ieškotojas (“Rubajatai”). Sielos būsena gal tik labiau į pabaigą nuskaidrėjęs, bet dėmesio centre tie patys dalykai: žmogaus būtis, meilė, gamta, svajonės ar aštrios realybės briaunos... Tačiau gilus tikėjimas ir optimizmas, pvz., “Rudenio sonete”:
Viešpatie, kokia grožybė klonių ir kalnų,
Kokia gelmė mįslinga sielos vandenų.
Panašiais posmais ir “Buvimo pėdsakuose” (1983), ir šiuose sonetuose poetas norėjo aprėpti šį margą pasaulį, įžvelgti jo slėpinius, prisiliesdamas prie įvairios realybės. Iš čia sonetų pavadinimai: Lietuvai, Liaudies dainų sonetas, Kalėdų sonetas, Sonetas saulei, Sonetas apie baltą žiedą, apie nerimą, bičiulystę... Klausimų, nusiminimo sonetas...
Iš Biblinių sonetų būdingas Santvarui -Nesurandama tiesa (būdingas kiekvienam žmogui):
įspėti Dievo mįslę - kaip akmenį ranka perskelti;
Toj mįslėj vargdieniai miršta pasiklodami vargus, -
Ir stovi štai žmogus ir keikia šaltą žemės krantą,
Gelmių ji nepasiekia ir Dievo žodžio nesupranta!”
Užverčiant “Saulėlydžio sonetus”, ima noras nulenkti galvą prieš Stasio Santvara poetinius ir kitų raštų bei teatrinius darbus lietuvių tautai ir branginti kaip nepaprasto draugo atminimą.
Brangus poezijos leidinys
“Aukso lyra”. Iš Vakarų pasaulio poezijos. Sudarė ir vertė Alfonsas Tyruolis. Išleido Lietuviškos knygos klubas Čikagoje 1990 m. Aplankas ir viršelis - dail. P. Aleksos. Apipavidalinimas, rinkimas, laužymas - Teresės Bogutienės. Lietuviškas raidynas — Jono Bogutos. Kaina: kietais viršeliais - 12 dol., minkštais - 9 dol.
Gražiai atrodąs ir vertingas leidinys, graži dovanėlė poezijos mėgėjams. Vertėjas šį leidinį dedikuoja tautos dainiui Maironiui, puoselėjusiam pasaulinės poezijos vertimų mintį.
Kodėl brangus šis leidinys? Ne materialine prasme. Jo kaina nedidelė. O brangus grožine, informatyvine prasme ir pasiaukojimu tų žmonių, kurie prie jo dirbo: vertėjo, leidyklos, dailininko, rinkėjo...
Vertėjas šiuo darbu užsiima nuo 1925 m., taigi jau 60 metų jis laisvu nuo kitų darbų metu verčia j lietuvių kalbą ir spausdina ką nors gražaus iš pasaulinės literatūros. Alf. Tyruolis yra išleidęs vertimų iš plačios šių autorių kūrybos: Dantės, Šekspyro, Goethės, Novalio. Iš dar likusių nemažo pluošto vertimų ir sudarė “Aukso lyrą”.
Knygoje penki skyriai: Iš ankstesniųjų amžių poezijos, Iš klasikinio ir romantinio meto poezijos, Iš naujesniųjų laikų poezijos, Iš ankstyvosios XX amž. poezijos ir Iš naujosios XX amž. poezijos. Knygos gale - turinys, alfabetinė autorių rodyklė ir šaltiniai, iš kurių imta poezija vertimams. Autoriai net iš aštuoniomis kalbomis rašiusių, taigi vertėjas turi mokėti anglų, vokiečių, prancūzų, rusų, lenkų, ispanų latvių kalbas.
Techniškai gerai atliktas darbas, vos pora korektūros klaidų; viršelio spalvos ir simbolinis piešinys bei raidymas - tiksliai, švariai ir estetiškai atlikti. Knyga labai gražios išvaizdos prašyte prašosi kam nors būti dovanojama...
Ką būtų galima pasakyti vertėjo adresu? Akivaizdu: darbštumas, meilė poezijai, pagarba ir meilė lietuvių kalbai. Per tą 60 metų trukusį vertimo laikotarpį Alfonsas Tyruolis yra išleidęs trylika verstų poezijos knygų, šešias prozos ir vieną dramą. Pats būdamas originalios poezijos kūrėjas, Tyruolis pasirenka vertimams vertingus kūrinius. Jo skonis vargu kam užkliūtų, nors dominuoja romantinė, religinė poezija. “Aukso lyros” rinkiny pradedama Pranciškaus Asyžiečio “Saulės giesme”, užbaigiama šveicarų poeto Max Bollinger (gim. 1929) “Išpažinimu”:
Tau, Viešpatie, ši valanda pavaldi,
Tu pasupi rankoj mano sielvartą.
Aš Tavo meilės įsakymams galvą lenkiu.
Aš šviesą tikiu" (245 psl.).
Apie vertimų tikslumą ir jų poetinę vertę sunku net spėti, neturint prieš save originalių kūrinių ar nemokant tos kalbos. Bet, kai kurių autorių poeziją skaičius, nors kiek pažįstant šaltinius, pajunti bent, kad Tyruolio vertimai atlikti sąžiningai, vertimo forma artima originalui, perduota mintis, nuotaika. Prieš vertimus duodama labai trumpa autorių biografija ir jų kūrybos charakteristika. Pavyzdžiui, 152 psl.:
William Butler Yeats (1865-1939) airių kilmės, rašęs angliškai. Gimė netoli Dublino, studijavo dailę Anglijoje ir Dubline, vėliau perėjo į literatūrą. Vienas žymiųjų airių renesanso atstovų (1922 m. Airių respublikos senatorius). Kūryba jo artima prancūzų simbolizmui ir anglų W. Blake'o misticizmui. Nobelio premija 1923 m.
Panašiai aptariamas kiekvienas autorius.
“Aukso lyra” - vertingas leidinys geriau pažinti Vakarų poetus ir jų poetinę kūrybą, ja pasigėrėti. Vertėjas ir leidėjai lietuvių kultūrai didžiai pasitarnavo.
ATSIUSTA PAMINĖT
♦ Lietuvių Šv. Kazimiero parapijos AUKSINĖ SUKAKTIS, 1941-1991. Los Angeles, Kalifornija. Leidinį redagavo ir tekstą parašė Ignas Medžiukas. Leidinio techninis redaktorius Valentinas Varnas. Viršeliai Marijos Žymantienės. Šv. Kazimiero ženklas Alfos Pažiūrienės. Išleido parapijos taryba. Spaudai paruošė Aleksandras Pakalniškis, Jn. Didelis formatas, 102 psl.
♦ Vytautas Bagdanavičius. TIKĖJIMO, IŠMINTIES IR TAIKOS DVASIA. Religinių straipsnių rinkinys. Išleido “Lietuviškos knygos klubas 1991 m. Čikagoje. Viršelis dail. Petro Aleksos. 203 psl.
Pats autorius įvade taip šią knygą apibūdina: “Lietuviška visuomenė dažnai girdi aiškinimus evangelijų tekstų, bet mažiau pažįsta Naujojo Testamento dalį, kurią sudaro apaštalų darbai ir jų laiškai bei raštai.
Dėl to, redaguodamas ‘Laivą’ 1950-51 m., pasirinkau pasidalyti su skaitytojais paaiškinimus ir svarstymus tų Naujojo Testamento tekstų, kurie Mišiose pasirodo, kaip skaitymai arba lekcijos. Nors tai buvo pirm Antrojo Vatikano Susirinkimo laikų, tačiau jie atrodo yra verti dėmesio. Naujoje Liturgijos reformoje Mišioms ne kartą yra parinkti kiti skaitymai.
Dėl to tiesioginiu būdu, kaip medžiaga mąstymui dalyvaujant Mišiose, šie svarstymai netiks. Tačiau, nepaisant to, šie svarstymai ir įžvalgos paliečia aktualius tikėjimo klausimus, kurie daug kam kyla. Dėl to, juos surinkęs, siūlau lietuviškai visuomenei religinės kultūros ugdymui”.