Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Šypsuliai

Gydytojas paprašė jo kiemą išgrįsti akmenimis, bet kai darbininkas atėjo užmokesčio, atsisakė jam mokėti:

—    Nemokėsiu. Blogai atlikote darbą ir kad tai paslėptumėte, užbėrėte žemėmis.

—    Hm... esama žmonių, kurie dar blogiau atlieka darbą ir paskui jį paslepia giliai po žemėmis, — atsakė darbininkas.

Supratęs, ką darbininkas turėjo galvoje, tai sakydamas, gydytojas nusišypsojo ir, nuėjęs į savo kabinetą, atnešė pinigus.

—    Tu esi toks tinginys, — sako tėvas sūnui, — kad nesi vertas, jog tave žemė nešiotų.

—    Tai aš, tėveli, būsiu jūrininkas.

Moteris yra matematikos gerbėja. Ji dalina savo amžių pusiau, padvigubina savo suknelių kainas, patrigubina savo vyrų uždarbius ir prideda penkerius metus prie savo geriausios draugės amžiaus.

—    Atsiprašau, — sakė kasininkas, — kad pinigai truputį suglamžyti ir nešvarūs. Manau, kad jūs nebijote mikrobų.

—    Ką jūs? Nė vienas mikrobas su tiek pinigų ilgai neišgyvens, — atsakė darbininkas.

Kelyje sugedo automobilis. Vairuotojas pakvietė mechaniką. Šis atidarė motoro kapotą, tris kartus stuktelėjo plaktuku, ir mašina vėl pradėjo veikti. Už pataisymą mechanikas pareikalavo 30 dolerių.

—    Už tris stuktelėjimus trisdešimt dolerių! — pasipiktino vairuotojas.

—    Matote, už kiekvieną stuktelėjimą aš imu po dolerį.

—    O likusieji pinigai?

—    Likusieji už žinojimą, kur reikia stuktelėti...

Maskvos radijas buvo paklaustas:

— Kas nustato honorarus jūsų rašytojams? Gautas atsakymas:

Jeigu kūrinys tinkamas — kompartija, jeigu ne — saugumo policija.

—    Vaikai, — klausia mokytojas, — ar žinote, ką vadina žvėrių karaliumi?

—    Aš žinau, — pakelia ranką Petriukas, — zoologijos direktorių.

Pas dantų gydytoją ateina įžymus estrados artistas.

—    Prašau išsižioti, — sako gydytojas.

—    O kiek man už tai užmokėsite, — ramiai atsako artistas.