Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

KALĖDŲ TEMOMIS

DANUTĖ BINDOKIENĖ

     Visas pasaulis Kalėdas — Kristaus Gimimo šventę — švenčia gruodžio 25 d., bet ne Amerika. Čia Kalėdų šventės jau prasideda spalio mėnesį arba dar anksčiau. Kartais atrodo, kad tiesiog lenktyniaujama, kur pirmiausia sužibės kalėdinės puošmenos ir nuaidės “Tylioji naktis”.

     Žinoma, ši kalėdiškoji karštligė neužklumpa eilinių amerikiečių, bet daugiausia įvairius verslininkus, kurie vadovaujasi paprasta logika: juo anksčiau pradėsime pardavinėti kalėdines prekes, tuo daugiau laiko žmonės turės jas pirkti ir daugiau pelno padarysime.

     Čia apskritai visuomet metų laikų pasikeitimą nustato ne gamtos dėsniai, o prekybininkai, žiemos viduryje užversdami parduotuves maudymosi kostiumėliais, o liepos karščiuose mėgindami pirkėjams įsiūlyti kailinius ar kitokius šiltus drabužius. Todėl nenuostabu, kad ir bažnytinės ar valstybinės šventės visų pirma “švenčiamos” verslo pasaulyje, brukant pirkėjams “atitinkamas”, progai pritaikytas, prekes. Visi čia prie tokio papročio taip pripratę, kad per daug ir dėmesio nekreipia, nebent pasinaudoja prekių nupiginimu. Išskyrus, žinoma, Kalėdas.

Gražinos Didelytės piešinys

“Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms”... (Lk 2,14)

     Dėl sukomercintų Kalėdų vis dar pasigirsta protesto balsų. Daug kas mielai sutiktų šią šventę visiškai išjungti iš religinio konteksto ir padaryti kažkokia pasipinigavimo, blizgučių bei dovanų apsikeitimo diena. Prisiminti, kad tai Kristaus gimimo šventė daug kam nelabai patogu, nes tuomet jau dėmesys nukrypsta į aukštesnius, kilnesnius dalykus, kurie gali priversti pagalvoti apie atsakomybę už rūpinimąsi tik savo mažo, savanaudiško pasaulio reikalais.

     O vis dėlto Kalėdų tikrosios reikšmės nepajėgia paslėpti paviršutiniškos linksmybės ir visi tie dirbtiniai simboliai, kuriuos mums pradeda grūste grūsti į akis ir į ausis gerokai prieš gruodžio 25 dieną. Nei žilabarzdis, raudonšvarkis senis, nei nykštukai žaislų dirbtuvėse, nei dirbtinių eglaičių blizgėjimas negali pakeisti fakto, kad vis tai tarnauja Dievo Sūnaus atėjimui į šį pasauli paminėti. Jeigu Jėzus nebūtų gimęs Betliejuje prieš beveik du tūkstančius metų, nešvęstume nei Kalėdų, arba švęstume kokią kitą žiemos šventę, kaip senovės pagonys švęsdavo. Tačiau tai jau kita kalba.

     Galima tvirtinti, kad Kalėdos, bent Amerikoje, yra populiariausia metų šventė. Amerikiečiai, galbūt kaip jokia kita tauta, moka tiesiog vaikiškai džiaugtis. Kai kas juos net vadina lengvabūdžiais, nesubrendusiais, išaugusiais laisvės atmosferoje, todėl greičiau besijuokiančiais, negu verkiančiais. O kas gali būti džiaugsmingiau, kaip kūdikio gimimas, ir dar Dieviško Kūdikio, kurio atėjimo proga net dangaus angelai iš džiaugsmo pragydo?

     Nors vėliau to Dievo-Žmogaus laukė vargas, kančia ir net gėdinga mirtis ant kryžiaus, bet viskas atrodo taip toli nuo Betliejaus prakartėlės ir angelų giesmių nuostabios Kalėdų žvaigždės spinduliuose. Smagu džiaugtis su Kūdikio Motina, piemenėliais, angelais ir išminčiais, nes labai žmogiška stengtis matyti malonius reiškinius, nustumti šalin skaudžiuosius, liūdnuosius. Lietuvoje iškilmingiausia metų šventė buvo Velykos. Lietuviai gerai pažįsta kančią, todėl gali tiek pat gerai suprasti Prisikėlimo triumfą. Amerikiečiai mieliau prie širdies glaudžia Kūdikį negu Kryžių, todėl jie į Kalėdas stengiasi sukaupti viską, kas linksma, gražu, kas jiems bei kitiems suteikia džiaugsmo.

     Mes galime Kalėdų komerciją ir visą, truputį pigoką, šio krašto gyventojų sentimentalumą, siejamą su Kristaus Gimimo švente, kritikuoti, galime juo net pasipiktinti, tačiau šiuo laikotarpiu padaroma daug gerų artimo meilės darbų. Žmonės atveria širdis ir pinigines benamiams, našlaičiams, beturčiams ir kitiems nelaimingiesiems. Kalėdų tradicijos šiame krašte gražios, tik gal kiek išsilieja į kraštutinumus (Amerikos kasdienybėje kraštutinumų dažnai pasitaiko). Svarbiausia, reikia nepamiršti, kad tikroji tų visų linksmybių, dovanų ir kitų kalėdinių priedų atsiradimo priežastis yra Kristus. Juk nesvarbu, kaip švenčiame, svarbiau ką švenčiame.

     Niekas neliepia pasisavinti nepriimtinų papročių. Išsirinkime tik tai, kas mūsų charakteriui tinkamiausia, ir švęskime Kalėdas pagal lietuviškas tradicijas, nebūtinai niekindami amerikietiškąsias. Tačiau bent į vieną Amerikos gyventojų Kalėdų tradiciją ir mums verta atkreipti dėmesį — tai dosnumas, ieškojimas vis naujų būdų padėti vargstantiems. Besiruošdami sutikti Kristaus atėjimą į šį pasaulį, nepamirškime ištiesti pagalbos ranką Kristaus — ir mūsų pačių — broliams bei sesėms Lietuvoje.