Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Kalba

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S. J.

"Klausimų kraitelė'

     Tokiu vardu yra pavadintas klausimų ir atsakymų skyrius “Gimtojoje kalboje”, kuri jau eina Lietuvoje trečiuosius metus. Ji ėjo ir nepriklausomybės laikais, bet, užėmus Lietuvą Sovietams, buvo uždaryta. Jau praėjusiuose “Laiškų lietuviams” numeriuose šį žurnalą paminėjome ir skaitytojus raginome užsisakyti. Dabar šiame mūsų žurnalo “Kalbos” skyriuje perspausdinsime keletą klausimų su kalbininkų atsakymais. Manome, kad tai bus naudinga ir mūsų skaitytojams, o taip pat gal ir jie susigundys “Gimtajai kalbai” nusiųsti savo klausimų. “Gimtosios kalbos” adresas: Žygimantų 12, 2000 Vilnius, Lithuania.

Ministeris ar ministras?

    Kadaise oficialiai vartotos lyties ministeris atsisakyta jau prieš karą (žr. GK, 1938, P. 26), —    be abejo, ir toliau vartosime įteisintą ministrą, pasitaikantį jau XVI a. (pvz., Daukšos) raštuose.

     Tiesa, šis žodis yra kilęs iš lotynų minister “tarnas” (pvz.: Qui maior est vestrum erit minister vester “Kas iš jūsų didesnis, tebūnie jūsų tarnas” Mt 23,11), bet tokį kamieną turi tik jo vienaskaitos vardininkas (beje, ir tas yra fonetiškai išriedėjęs iš senesnės lyties ministrus, —    visų kitų linksnių galūnės segamos prie ministr — (plg.: vns. kilm. ministri, naud. ministro, gal. ministrum, dgs. vard. ministri ir t.t.).

    Latviai prie ministro (ministrs, ministrą) yra priderinę ir ministerijos pavadinimą — mi nistrija. Mes jų pavyzdžiu čia nesekame — vartojame (tikriausiai nusižiūrėję į vokiečius) kiek perdirbtą lotynų kalbos žodį ministerium “tarnyba” (plg. ministeria “tarnai, patarnautojai”).

     Ministrą(o ne ministerį) remia ir panašios kilmės magistras (iš lot. magister “mokytojas”); magisteriu jo, rodos, niekas nevadina. Čia gal verta pridurti, kad iš lot. magister “mokytojas” yra išriedėję taurios reikšmės žodžių: vokiečių Meister (tiesiai ar netiesiai davęs mūsų meistrą, didmeistrį, burmistrą), anglų mister (apytikris mūsų pono atitikmuo), prancūzų maitre “šeimininkas, valdovas”).

Aleksas Girdenis

Ar keistini pasakymai pristatyti įstatymo projektq ir įstatymo projekto pristatymai?

     Pasakymai pristatyti įstatymo projektą, įstatymo projekto pristatymas, pristatyti naują rašytojo knygą, naujos rašytojo knygos pristatymas ir kiti panašūs pasakymai su žodžiu pristatyti, pristatymas yra aiškūs vertalai ir bendrinei kalbai neteiktini.

     Kai turimas galvoje kokio įstatymo projekto skaitymas ir jo esmės aiškinimas, galima sakyti pateikti (pateikia, pateikė, pateiks) įstatymo projektą, įstatymo projekto pateikimas. Antra vertus, vietoj pateikti ir pateikimas, galima vartoti ir supažindinti, supažindinimas: supažindinti su įstatymo projektu, supažindinimas su įstatymo projektu.

Albertas Rosinas

Sėdi už vairo ar prie vairo?

     Spaudoje ir šnekamojoje kalboje iš tiesų labai įvairuojama. Kviestieji radijo, televizijos kalbėtojai dažniausiai sako sėsti už vairo. Tai nėra gerai.

     Prielinksnio konstrukcijos lietuvių kalboje reiškia vietą už ko nors, pavyzdžiui, už miško, už tvoros. Šeimininkas svečius paprastai kviečia prie stalo, o slinkti ragina už stalo (turi galvoje priešingą nuo durų pusę — tarp stalo ir sienos). Visi sakome, kad mašininkė sėda prie rašomosios mašinėlės, o ne už rašomosios mašinėlės, taigi aiškiai pabrėžiame vietą priekyje, o ne užpakalyje. Tas pat pasakytina apie vairą: sėdama vis dėlto prie vairo. Sakantieji sėdo už vairo, sėsiu už rašomojo stalo, stojo už valdymo pulto yra paveikti slaviškos prielinksnio za vartosenos. Todėl taisykime: Už (= Prie) vairo jis sėdi (geriau: Dirba vairuotoju, vairuoja) jau keliolika metų; Niekada nesėskime už (= prie) vairo neblaivūs.

Jonas Šukys