(Iš Fr. Hoelderlino poezijos)
Vertė A. Tyruolis
Linksmas grįžta jūreivis upėn ramion
Su lobiais, aplankęs salas tolimas;
Taip tėviškėn grįžčiau, jei būčiau
Turtų, kiek ir kančios, prisirinkęs.
Jūs, brangūs krantai, užauginę mane,
Ar meilės kančias numalšinsite man,
Jūs, mano jaunystės miškai, ar
Grįžus ir vėl ramybės man duosit?
Pas vėsų upelį, kur žaidė vilnis,
Pas upę, kur slinkdavo tykiai laivai,
Greit būsiu; kalnai, jūs mielieji,
Globę mane, jūs tėviškės ribos,
Pagarbios ir saugios, motulės namai,
Ir brolių, ir sesių susitikimas,
Greit sveikinsiu jus, apsupsit mane,
Kad, tartum raiščiuos, širdis pagytų.
O, brangūs palikę! Žinau, ak, žinau,
Kad meilės žaizda man taip greit nepagis,
Jokia mirtingųjų lopšinė
Neišdainuos man jos iš krūtinės,
Nes dangišką ugnį padavęs, dangus
Mums duoda ir šventąją kančią drauge.
Teesie taip. Sūnus aš šios žemės
Liksiu, siųstas mylėt ir kentėti.