Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

151-oji TAUTINĖ PSALMĖ VASARIO ŠEŠIOLIKTAJAI

VYTAUTAS KASNIŪNAS

Penkiasdešimt metų sklido psalmių garsai,
Skirti Tau, Vasario Šešioliktoji,
Žaibams perskrodžiant Tave užgulusius tamsius debesis,
Ugnies liepsnomis degant mūsų meilei ...
Kad tik Tu būtum gyva, gyvybės sraute ...

Vienur pasigirsdavo psalmių garsai su ryto aušra,
Kitur tuo pat metu kalnynuose saulei leidžiantis,
Miškuose tarp aukštų mūrų saulės spinduliams įsiterpus,
Miškuose ir slėniuose su paukščių čiulbėjimais —
Lyg, rodos, skambėtų kanklės, arfos ir cimbolai ...

Pasigirsdavo pirmosios psalmės garsai Sibiro taigose,
Ledynuose girgždant tūkstančiams griaučių,
Lietuvos šauksmui griaustiniu griaudžiant:
“Persekiojo mane nuožmus priešas,
Mane parblokštą mindo,
Tamsybėje laiko mane, kaip amžinai nebegyvą ...
Skubiai atsiliepki — man kvapo trūksta krūtinėj ...”

(Ps 142, 3, 3)

Atstatytoji Laisvės statula (skulptorius J. Zikaras)    J. Polio nuotr.

Plakė lietuviška širdis Afrikos žemyne,
Europoje, Australijoje, Amerikoje rankom susikabinę,
Vainikavome tų kraštų Laisvės vėliavas,
Lietuviškais deimantais puošėm,
Pagalbos Tau, Vasario Šešioliktoji, prašėm ...

Išmokom pažodžiui šimtą penkiasdešimt psalmių,
Sukūrėm dar vieną — šimtas penkiasdešimt pirmąją tautinę psalmę,
Širdies virpesiams arfos garsais skambant,
Idealizmą, pasiaukojimą ir meilę kanklių garsais skleidžiant ...

Vis prašant, maldaujant Dangaus Vartų,
Kad būtų atskleistas Tavo, Vasario Šešioliktoji,
Šimtmečiais kurtas didysis Teisynas,
Žvaigždėmis surašytas Tautos didvyrių ...

* * *

“Su mumis dangaus kariuomenių Viešpats,
Jokūbo Dievas — štai mūsų tvirtovė ...” (Ps 45, 8)
Stebuklu prikėlė Tave, Vasario Šešioliktoji, naujam gyvenimui,
Kuri, jaugusi mumyse su pirmuoju kūdikio riksmu,
Vis buvai mums kelrode žvaigžde,
Kai skendome kalčių ir nelaimių gelmėse,
Ir dabar visiems sėdint karalių sostuose,
Su Tavimi, mūsų mylimoji Karaliene, Vasario Šešioliktoji! ...
Visam pasauliui skelbiant:
“Skambinkite kanklėmis, muškite būgnais,
Švelniai pritarkite arfomis, citromis ...” (Ps 80, 3)

* * *

Tu, Vasario Šešioliktoji, buvai tas tyruose šaukiantis balsas:
“Taisykite Viešpačiui kelią! ...” (Jn 1, 23)
Kai 1918 metais gimei mažo šviesuolių būrelio pašaukta,
Visos tautos kūno ir dvasios didvyrių iškovota.

Dabar Tave nuo nuožmių priešų apgynė ir gina
Visa kovojanti tauta, visi taurūs lietuviai, lenkai, rusai, žydai,
Triumfuodami Kovo Vienuoliktosios pergalės laimėjimais ir giedodami:
“Trimituokite trimitais jaunaty, pilnaty -
Tai iškilmingos mums dienos! ...” (Ps 80, 4)

Gal dabar kartais iš džiaugsmo draugas draugui į žandą skėlė,
Gal iš džiaugsmo ir pikti žodžiai sklido,
Be reikalo ir kartais labai garsiai kitų nuodėmes skaitėme,
Sklindant į dangų aimanavimams ir dejonėms:
“Šmeižtais mane išpuikėliai drabsto ...”(Ps 118, 69)
“Nejautri jų širdis — kaip aptukus ...” (Ps 118, 70)
“Jei vis nedorybes minėsi, kas begalės išsiteisint?!
Betgi tu atleisi kaltybes, ir vėl tau tarnausim ...” (Ps 130, 3-4)
Tik tu, Vasario Šešioliktoji, vesk mus nauju gyvenimo keliu,
Atskleisk naujus išbaltintus istorijos lapus —
Į juos rašysime savo meilę, pasiaukojimą, idealizmą TAU, LIETUVA!