Psichoanalizės kūrėjo Freudo gimimo šimto metų minėjime dalyvavo ir Winston Churchill. Paskaitininkas savo kalboje priminė Freudo žodžius: “Žmogus yra vienintelis tvarinys, kuris gali raudonuoti”. Churchilis nusišypsojo ir tyliai, bet taip, kad aplinkiniai girdėtų, pastebėjo:
— Teisingai... bet taip pat vienintelis, kuris ir turi pagrindą raudonuoti.
— Koks skirtumas tarp mažų ir jau užaugusių mergaičių?
— Mažos bijo, kad jų kas nors nepaimtų, o užaugusios bijo, kad gal niekas jų neims.
— Pone kapitone, — keleivė klausia laivo kapitoną, — ar tiesa, kad laivo nelaimės atveju Tamsta privalai likti ant laivo iki paskutinio momento?
— Ne visada, gerbiamoji Ponia. Jeigu, pavyzdžiui, būtų sprogimas, tai man leidžiama išlėkti į orą kartu su visais keleiviais.
Vyras susipyko su savo žmona ir išėjo gyventi į viešbutį. Po kiek laiko sugalvojo pradėti pasikalbėjimą ir paskambino telefonu:
— Sveika gyva, Maryte, ką šiandien virsi pietų? Aš parvyksiu.
— Ką virsiu? Nuodų, štai ką virsiu.
— Tai virk tik vieną porciją, aš neparvyksiu, — atsiprašė vyras.
— Labai keista, kiekvieną kartą, kai aš šoku su Tavimi, Birute, tie šokiai būna labai trumpi.
— Tikrai jie būna trumpi, nes mano sužadėtinis yra orkestro vedėjas.
Mažytė Raselė klausia pas ją atvykusią senelę:
— Ar tiesa, senele, kad Dievas tave sutvėrė?
— Žinoma.
— Ar tiesa, kad ir mane jis sutvėrė?
— Be abejo.
— Tai man atrodo, senele, kad Dievas dabar gražiau tveria.
— Vytuk, ar tu nepasakei namiškiams, kad vakar matei, kai aš pabučiavau tavo seserį Dalią?
— Ne, nepasakiau. Kai tu išėjai, Dalia visus prikėlė ir pati pasipasakojo.
Tėvai pirmą auklėjimo dalį su vaikais praleidžia, juos mokydami vaikščioti ir kalbėti, o antrą dalį — liepdami jiems nutilti ir nelakstyti.