CHIARA LUBICH
Per visą savo gyvenimą ant žemės Jėzus stengėsi vienyti savo apaštalus su savimi, kad jie būtų viena su juo. Kai jis ruošėsi palikti šį pasaulį ir paskutinė valandėlė artėjo, prieš palikdamas juos, jis davė jiems visą galią tęsti jo misiją, tai yra skelbti Evangeliją, kad jo meilė vienytų visą žmoniją į vieną didingą šeimą.
Suprantama, jog apaštalus pasitiks didelis pasipriešinimas ir ištiks visokios sunkenybės. Tačiau Jėzus užtikrino juos, kad visuomet bus su jais, vadovaudamas ir padėdamas jiems, nors jie jo ir nematys daugiau ligi savo gyvenimo pabaigos. Jis laikys juos vienybėje, kai jie bus pasklidę visame pasaulyje, kad galėtų būti vienširdžiai ir vienminčiai su juo.
“Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos” (Mt 28,20).
Tada jis ir veiks jų apaštalavimo darbuose.
Tai ne atsitiktinumas, kad Matas šiais žodžiais baigia Jėzaus gyvenimo aprašymą ant žemės. Tie jo žodžiai mums primena, kad Jėzaus buvimas mūsų tarpe neša gausių vaisių ne tik Bažnyčios visame gyvenime ir jos darbuose, bet taip pat jo apaštalų bei įpėdinių veikloje ir visų jo mokinių pastangose bei darbuose. Iš tikrųjų Jėzus mūsų juk nepaliko. Jei mes jo ir nematome, jis visuomet yra mūsų tarpe. Jis nesiliaujančiai duoda mums šviesos savo žodžiais, dalinasi su mumis savo dieviškuoju gyvenimu sakramentuose (ypatingai Šv. Eucharistijoje) ir per savo dvasininkiją mums vadovauja. Jėzus tęsia pasaulio pašventinimą darbais savo mokinių, kurie jo vardu yra susivieniję.
Kaip mes galėtumėm gyventi pagal čia mąstomus žodžius?
Jėzus nori, kad ir mes liudytumėm Evangeliją visur, kur tik bebūtumėm. Bet mes taip pat, kaip ir apaštalai, tai darydami pamatysime, jog ir šiame amžiuje, ir šią dieną mus supa neįveikiamos sunkenybės, paplitęs sekuliarizmas ir blogio įsigalėjimas.
Tačiau Jėzus nori mums priminti, kad jis visuomet yra su mumis. Jis nori mus užtikrinti, kad jis veiks mumyse. Vienybėje su juo mums nereikės bijoti pasaulio, kurį jis nugalėjo. O kad jis taip nuostabiai ir veiksmingai būtų mūsų tarpe, mes turime susivienyti jo vardu.
Jei mes tikrai gyvensime pagal čia mąstomus žodžius, sukursime reikalingas sąlygas Jėzui visuomet būti mūsų tarpe. Todėl mes turime padėti vieni kitiems gyventi pagal jo žodžius, ypač stengdamiesi vykdyti jo savitarpio meilės įsakymą. Tada mes turėsime kreipti didesnį dėmesį viskam, kas galėtų palaikyti vienybę su mūsų Bažnyčios vadovais ir mūsų bendruomenės nariais. Tam mes glėsime surasti daug progų.
Mes turime melstis ir veikti ypatingu būdu, kad visi krikščionys, suvienyti vienu krikštu, galėtų tarpusavio meilėje liudyti pasauliui Jėzų, gyvenantį mūsų tarpe. O jis, prisikėlęs Viešpats, esantysis mūsų tarpe, gali vėl atgaivinti pasaulyje viltį.
Iš anglų kalbos vertė Kostas Paulius