Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA

     ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA — viena gražiausių baroko paminklų Vilniuje, skirta Lietuvos šventojo globėjo garbei.

     Ją pastatė jėzuitai, remiami Leono Sapiegos. (I Lietuvą jėzuitai atvyko 1569 m.). Pavyzdžiu buvo garsioji Romos Gesù (Jėzaus vardo) bažnyčia. Kertinis akmuo 1604 m. buvo atgabentas iš Antakalnio kalnų.

•    Šv. Kazimiero bažnyčia pašventinta 1609 m.; 1610, 1655, 1707 ir 1749 m. ją naikino gaisrai.

•   Vienas iš žymiausių čia dirbusių (apie 30 metų) tėvų buvo šventasis kankinys Andriejus BOBOLA (1657 m. nužudytas rusų kazokų, 1938 m. kanonizuotas).

•    Uždarius jėzuitų ordiną — 1773 m. — bažnyčia perduota kunigams emeritams, paskui parapijai, vėliau vienuoliams misijonieriams. (1814 m. jėzuitų ordinas atkurtas).

•   1812 m. Napoleono armija čia įrengė sandėlius.

•   Po 1831 m. sukilimo caro valdžia bažnyčią uždarė. Rusų architektas Čiaginas ją perdirbo į pravoslavų soborą.

•   1915 m. vokiečiai ją pavertė liuteronų maldos namais.

•   1919 m. palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis ją grąžino jėzuitams. Nuo 1920-1939 m. čia dirbo lenkų jėzuitai, o nuo 1940 m. — lietuviai jėzuitai.

•   1942    m. rektoriaujant kun. R. Blažiui, SJ, atstatyta karališka kupolo karūna — architektas J. Mulokas (1907-1983).

•   1943    m. per Šv. Kazimierą (kovo 4 d.) Vilniaus arkivyskupas M. Reinys karūną pašventino. Ja grožimės ir šiandien.

•   1949 m. sausio 3 d. tarybinė valdžia bažnyčią uždarė. Joje buvo vyno sandėlis, o nuo 1963 m. — ateistinis muziejus. Sunaikintas visas bažnyčios inventorius. Neišliko altorių paveikslų, dingo vargonai ir varpai.

•    1988 m. spalyje Šv. Kazimiero bažnyčia sugrąžinta tikintiesiems. Po intensyvių restauravimo bei atstatymo darbų čia vėl dirba Lietuvos jėzuitai.