Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Tėvynėje

Paruošė Gediminas Vakaris

PRIE KAUNO APTIKTAS DIDELIS GELEŽIES AMŽIAUS KAPINYNAS

      Didelis geležies amžiaus kapinynas aptiktas prie Kauno už Marvelės kairiajame Nemuno krante. Archeologams aptikus kapinyno pėdsakus, skubiai buvo surengta Vilniaus universiteto, Istorijos fakulteto mokslinė ekspedicija. Palanki vasara leido sparčiai kasinėti. Studentai ištyrė daugiau kaip 600 kvadratinių metrų senkapių, atidengė mūsų eros III-IV šimtmečiais Pakaunėje gyvenusių žmonių palaidojimo vietą. Jau rasta 38 kapai. Mūsų protėviai palaidoti eilėmis, griautiniuose kapuose. Laidojimo tvarka ir gausios įkapės liudija netoliese buvus gyvenvietę. Protėvių įkapėse rąstą paauksuotų stiklinių, emalės karolių, kirvukų, ietigalių ir žalvarinių papuošalų. Kapuose nemaža dirbinių iš Romos provincijų. (Tiesa)

UŽSIENIEČIAMS SKIRTAS LEIDINYS

      Taline išėjo iš spaudos anglų kalba enciklopedinis leidinys — “Baltijos šalys: Estija, Latvija, Lietuva”. Knygą parengė trijų Baltijos valstybių enciklopedijų leidyklos. Leidinys gerame popieriuje ir aukštu poligrafiniu lygiu išspausdintas Talino knygų spaustuvėje.

      Leidinyje yra kiekvienos valstybės žemėlapis, vėliava, herbas, himnas, trumpos apžvalgos apie kraštą, istoriją, kalbą, gyventojus, ekonomiką, kultūrą, religiją, įžymiąsias vietas. Supažindinama su partijomis: politinėmis, visuomeninėmis organizacijomis, laikraščiais, žurnalais, pramonės įmonėmis, duodami jų adresai.

      Skyriuose “Kas yra kas” trumpai pasakojama apie įžymius kiekvienos valstybės žmones. Lietuvos skyriuje pateikta daugiau kaip 600 įžymių žmonių aprašymai.

      Knyga skirta diplomatams, verslininkams, turistams bei svetimtaučiams, besilankantiems Baltijos valstybėse. (Ten pat)

NAUJI LAIVŲ VARDAI

      Lietuvos valstybinė žvejybos laivyno įmonė pakeitė daugiau kaip trečdalio savo laivų pavadinimus. Jiems duoti įžymių Lietuvos rašytojų, kultūros veikėjų, žvejybos laivų kapitonų, vietovių ir upių vardai. Plaukojanti bazė “Tarybų Lietuva” pavadinta “Raguva”, tokio pat tipo laivai “Vincas Mickevičius-Kapsukas” ir “Kovinė šlovė” dabar vadinsis “Jonas Jablonskis” bei “Darius ir Girėnas”. Žvejybinis traleris “Juozas Vitas” tapo “Maironiu”, “Kazys Giedrys” — “Ukmerge”, “Pranas Žibertas” — “Pabrade”, “Alfonsas Čeponis” — “Vydūnu”, “Karolis Požėla” — “Simonu Daukantu”. (Lietuvos aidas)

ATLAIDAI KUKTIŠKĖSE

      Utenos rajono Kuktiškių miestelio ir parapijos istorija susijusi su daugelio šviesių Lietuvos žmonių, dvasininkų vardais. Sunkiais pokario metais čia kunigavo, pagyvenusių kuktiškiečių dar gerai prisimenamas ir gerbiamas, kardinolas Vincentas Sladkevičius.

      Šių metų švento Mykolo atlaidai Kuktiškėse sutapo su dviem kitais išimtiniais įvykiais: Kuktiškių bažnyčios atstatymo šimtosiomis metinėmis ir 1948 metais nugriautos Archangelo Mykolo statulos sugrįžimu. Žmonių viltis žadinusią skulptūrą 1928 metais pastatė vietinis dvarininkas Pranas Urbonas. Dabar iš nuotraukų ir žmonių pasakojimų ją atkūrė kaunietis dailininkas Stasys Žirgulis.

      Kuktiškiečių iškilmėse dalyvavo ir šv. Mišias laikė Jo Ekselencija Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis. (Tiesa)

PAGERBTAS BUVĘS LIETUVOS PREZIDENTAS

      Kretingos rajone, Jokūbavo gyvenvietėje, atidengtas paminklas antrajam Lietuvos Respublikos prezidentui Aleksandrui Stulginskiui. Jam prezidentaujant 1922-1926 metais, buvo patvirtinta Lietuvos konstitucija, įvestas litas, pradėta žemės ūkio reforma, Lietuva įstojo į Tautų sąjungą ir buvo pripažinta de jure, atgautas Klaipėdos kraštas, Kaune įkurtas Vytauto Didžiojo universitetas. A. Stulginskis buvo vienas iš Krikščionių demokratų partijos steigėjų, vertingas jo mokslinis ir publicistinis palikimas.

      Rusams komunistams okupavus Lietuvą, A. Stulginskis su žmona buvo ištremtas į Sibirą. Po Stalino mirties paleistas iš kalėjimo dirbo agronomu Komijoje ir grįžęs į Lietuvą — Vytėnuose (Ten pat).

DZŪKAS PATS PASIDIRBO TRAKTORIŲ

      Kaimo žmonės, kalbėdami apie žemę ir pabrėždami jos didžiulę reikšmę, sakydavo, kad brangų daiktą gali pavogti, namas gali sudegti, o žemė šventa, amžina. Ją reikia globoti ir mylėti.

      Dzūkas iš Alytaus rajono, Makniūnų kaimo gyventojas Bloznelis, paėmęs daugiau žemės, pats pasidirbo traktorių. Rankiojo detales, suko galvą. Rudenį prasidėjus darganoms ir šalčiams, neradęs kitos išeities, dideliam darbui paaukojo dailiau apstatytą antrąjį trobos galą, kur paprastai kviečiama svečias, ir šeimyna retai buvoja. Per žiemą šiaip taip surinko traktorių. Išbandymui užmovęs and dujų išmetimo vamzdžio galo guminę žarną ir išmetęs ją į lauką, užbirbino variklį. Motoras veikė gerai. Tada vėl išardė ir, dalimis išsinešiojęs į pavasarinės saulės sušildytą lauką, vėl sudėliojo traktorių. Dabar su traktoriumi darbas bus lengvesnis ir našesnis. Galės įdirbti žemę, parsivežti pašarą. Traktoriumi užsidirbs duoną. Jeigu nori gyventi kitaip, turi pats padaryti sunkią pradžią, niekas be tavęs jos nepadarys. Gera pradžia padeda pamatus kitai dienai. Niekai, kad kartais darbui reikia net paskirti gražesnį svečiui skirtą trobos galą. Be traktoriaus žmogui dar daug ko reikia, o nusipirkti ne taip lengva. (Tiesa)

GYVENVIEČIŲ IR SODYBŲ APŽIŪRA

      Baigiantis vasarai, Alytaus rajono valdyba surengė gyvenviečių ir sodybų apžiūrą. Atrinko gražiausiai sutvarkytas. Geriausiai tvarkosi Daugų miestas. Jo rajone “Saulės” ir “Tvirtovės” kolūkiai, Daugų žuvininkystės ūkis, Alytaus kelių ir valstybės melioracijos įmonės. Gražiausiomis pripažintos Kavalčiukų kaime gyvenančių Abromaičių, Daugiškių Gedmonitų ir Jasiulionių, Luksmeniškių Savickų, Balninkų kaimo gyventojos G. Jaunškevičienės, Ąžuolinių kaimo gyventojos M. Klimavičienės sodybos. (Ten pat)

PAGERBTI LIETUVOS MUZIKAI

      Vilniuje, Menininkų rūmų Baltojoje salėje, buvo pagerbti Lietuvos muzikai — 1991 metų tarptautinių konkursų laureatai. Jiems įteiktos neseniai įsikūrusio Muzikų rėmimo fondo premijos.

      Šalia pianistų, smuikininkų, vargoninkų, vokalistų bei jų pedagogų apdovanoti ir žurnalistai, kurie savo laidomis, publikacijomis taip pat remia muziką, propaguoja jos atlikėjus. Pagerbti buvo televizijos žurnalistė I. Drąsutienė, radijo — V. Jurgutienė, Lietuvos dienraščių bendradarbis J. Finkelšteinas, fotografas A. Žižiūnas.

      Gausiai susirinkusiems muzikos gerbėjams laureatai surengė koncertą. (Ten pat)

NAUJOS KNYGOS

      “Mintis” išleido Pranės Dundulienės knygą — “Lietuvių šventės: tradicijos, papročiai, apeigos”. Knygoje nuosekliai aprašomos visos kalendorinės lietuvių metų šventės nuo Kalėdų iki Kalėdų. Remdamasi turtinga ekspedicijose surinkta medžiaga, taip pat ir istoriniais šaltiniais bei tautosaka, autorė išsamiai aptaria kalendorinių švenčių papročius, apeigas, personažus. Atskleidžia švenčių kilmę, jų ryšį su gamtos ciklais, žemės darbais, parodo jų prasmę ir reikšmę lietuvio doroviniam gyvenimui. (Lietuvos aidas)

■    Vilniuje 5000 tiražu išleistas vysk. Antano Deksnio biografinis albumas su daugybe spalvotų nuotraukų ir su gausiomis informacijomis apie jo gyvenimą ir darbuotę. Leidinys 72 pusl., sumaniai ir meniškai paruoštas Aurelijos Akstinienės. Pavadinimui panaudotas vysk A. Deksnio herbo šūkis: “Caritas numquam excidit” (meilė niekada nesibaigia).

■    Lietuvoje kai kurios komunistų pionierių stovyklavietės perduodamos ateitininkams.