Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

KONGRESINIS SUSITAIKINIMAS

ANTANAS SAULAITIS, SJ

VII-tojo Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso stovykloje 1992 sausio 5 d. susitelkimo rytą jaunieji dalyviai paruošė bendruomenines Susitaikinimo sakramento apeigas, aptardami Trijų Karalių šventės Evangeliją bei draugų, šeimos, visuomenės, kultūros ir kitas įtakas jų vertybėms, įsitikinimams, nuossprendžiams, o paskui surašydami mintis ir maldas, kurias patys paskaitė:

Įžanginė malda

     Dieve, prašviesk visuomet mūsų sielas, širdis ir gyvenimą. Būk neužgesinama šviesa — kad nors saulė nusileidžia, Tavo šviesa ir šilima mus lydėtų visada. Amen.

Gyvenimo apžvalgasąžinės sąskaita Apie šeimas

     Ar užtektinai parodome šeimai, kad juos gerbiame, vertiname ir mylime?

     Ar mes paskiriame laiko savo šeimos nariams?

     Ar mes su šeimos nariais greit prarandame kantrybę?

     Ar pagalvojame, kai užgauname šeimos narį? Kuriuos daugiausia užgauname?

Apie tikėjimą

     Kai tau labai gera ir linksma, ar nepamiršti padėkoti Dievui?

     Ar mano ryšys su Dievu yra laisvas?

     Ar mano kasdienis gyvenimas atspindi mano tikėjimą?

     Kai aplinkui matai tūkstančius baisių nelaimių, ar nesusvyruoja tavyje tikėjimo stiprybė, ar neprarandi tikėjimo maldos Dievui galią?

Apie draugystę

     Ką darome savo tikslui, tai yra visą skirtingų šalių jaunimą čia kongrese suartinti? Kaip stengiamės įtraukti asmenis, kuriems dėl kalbos ar dėl būdo bruožų yra sunku bendrauti?

     Ką gero semiamės iš šios stovyklos mūsų bendruomenei?

Apie mokslą ir darbą

     Ar mokomės tikrai išsilavinti, arba tik mokomės baigti ir išlaikyti egzaminus?

     Ar stengiamės mokytis — dirbti tiek, kiek galime, arba tiek, kiek mūsų prašo?

     Kuo daugiau rūpinamės: ką mes gausime, arba ką mes duosime?

     Ar užmirštame, kas mes esame, kaip baigiasi studijų arba darbo laikas?

Apie šį kongresą

     Ar gerai ir tikslingai išnaudojame esamas galimybes?

     Ar stengiamės tiek duoti kongresui, kaip iš jo gauname?

     Ar atvykome į kongresą, turėdami išankstinį nusistatymą? Jeigu taip, ar bandome jo atsikratyti?

     Ar mūsų žodžiai ir pažadai pagrįsti ryžto juos įgyvendinti?

Atgailos malda (atkartotinė: Viešpatie, esi gailestingas ir atleidi mums)

     Dažnai mes galėjome daugiau padėti nelaimingam artimui tiek darbais, tiek maldomis, bet to nepadarėme —

     Kartais dejuojam ir skundžiamės, užuot prisidėti ir padėti —

     Ne visada matome ir pripažįstame gera žmoguje arba situacijoje —

     Ne visada džiaugiamės kiekvienos dienos gyvenimu —

     Netyčia įžeidžiame kitus žmones —

     Kartais reikalaujame daug darbų, atleidimų bei pasitikėjimų iš kitų žmonių, tačiau ir mes patys daugeliu atvejų nesame užtenkamai palankūs —

     Parodykime daugiau kantrybės, tolerantiškumo bei meilės ypač naujiems draugams —

      (Po atgailos bendros maldos buvo proga asmeninei išpažinčiai ir išrišimui).

Šlovės malda (atkartotinė: Dėkojame tau, Viešpatie)

     Už Pietų Amerikos dosnumą ir šeimyniškumą, mus šiltai priėmusius į savo tarpą — Už naujai užmegztas ir senas atnaujintas draugystes —

     Už visus kongreso dalyvius, atstovus ir turistus, kurie aukojo savo kalėdinį laikotarpį pabendrauti su mumis visais —

     Už visų vienybę per šį kongresą ir ateityje —

     Už visų šeimų narius ir draugus, kurie yra su mumis mintyje —

     Už progą ir priemones, kad galėjome šiame kongrese dalyvauti —

Pasiryžimai ateičiai (atkartotinė: Dieve, vedi mus Kristaus keliu)

     Dieve, norėtume labiau prižiūrėti savo mintis, suvaldyti savo pyktį ir būti kantresni —

     Dieve, padėk geriau suprasti artimą iš kitų kraštų ir kitų kultūrų, kad lengviau būtų juos priimti ir kartu susigyventi —

     Dieve, padėk mums prisiminti Lietuvą ir jos žmones. Nors laisva, galime vienas iš kito išmokti ir vienas kitą paremti. Taip lietuvišką ateiti patvirtinsim —

     Dieve, padėk mums prisiminti ir įvertinti visus naujus ir senus draugus, kad, kai išsiskirstysime, jie liktų visuomet širdyje ir mintyse —

     Atverk mūsų širdis, o Viešpatie, kad giliai, aistringai užjaustume kitus, kaip norime, kad mūsų broliai ir seserys mus užjaustų —

     Dieve, padėk mums vengti sielos tinginystės, kuri veda prie apkartumo ir dvasinio skurdo —

     Mes prašome Tavęs, kad įstengtumėme ištiesti pagalbos rankas ir priimti kitų ištiestas rankas —

     Mes prašome, kad Lietuvos jaunimas būtų suprantamas lietuvių jaunimo, gyvenančio už Lietuvos ribų, ir šie būtų Lietuvos suprantami, visų norai ir idėjos — Prašome, kad jaunimas mokėtų ne tik džiaugtis, bet ir padėti silpnesniam ir nušluostyti jam skausmo ašarą —

Visuotinė malda (atkartotinė: Meldžiame tave, Viešpatie)

     Kad kelrodė žvaigždė kiekviename neleistų kongreso dalyviams blogais keliais pražūti —

     Kad kiekvienas, kiekviena savo būdu sugebėtų naujiesiems draugams perduoti nors šiek tiek savo asmeninės žvaigždės šviesos —

     Kad gerai įvykdytume šios stovyklos tikslą, tai yra, sujungti ir suartinti visus — Kad draugystės, kurias čia užmezgam, būtų ilgam laikui —

     Kad visas išeivijos jaunimas galėtų toliau kartu bendrauti —

     Kad sėkmingai baigtumėm šį kongresą —

     Kad galėtumėm sąžiningai spręsti savo įsitikinimus ir kad šiandienos susikaupimas mums padėtų tai atlikti —

     Už visas mūsų šeimas, už visus tuos, kurie pasistengė, kad mes čia atvyktume —

įvadas į maldą “Tėve mūsų"

     Iš viso pasaulio susirinkę — truputį skirtingi papročiai kalbant “Tėve mūsų”, truputį skirtingi judesiai kalbant “Tėve mūsų”, aiškiai skirtingos kalbos, kalbant “Tėve mūsų” ... Pradedant šiuo kongresu ir žengdami į ateitį, prisiminkime naujus draugus, naujus įspūdžius, ir tikimės, naujai rastas Dievo dovanas ... Tai gyvai šiame kongrese įgyvendinti sujunkime rankas ratelyje ir kartu kalbėkime “Tėve mūsų”, kad, grįžę į savo namus, šeimas, kraštus, prisimindami naujus draugus ir mūsų Tėvynę Lietuvą, patyliukais kalbėkime “Tėve mūsų” lietuviškai — tai darydami, jungsime lietuvišką pasaulį.

Ramybės malda

     Viešpatie, suteik mums kasdien dvasios ramybės, kurios mes taip labai esame reikalingi. Kartais mes buvome priežastis, kad kiti prarado dėl to savo ramybę — Viešpatie, grąžink jiems ramybę. Suteik visiems ligoniams stiprybės ir suraminimo. Dieve, suteik ramybės dvasią visų lietuvių šeimoms. Pasauly trūksta taikos ir ramybės. Viešpatie, galybių Dieve, padaryk, kad tautos gyventų taikoje ir ramybėje.

Padėkos malda (atkartotinė: Dieve, mūsų Tėve, dėkojame Tau)

     Dieve, ačiū už naujas draugystes —

     Ačiū, kad priklausom lietuvių šeimai —

     Ačiū, kad galėjome kongrese susirinkti iš visų pasaulio kampų —

     Ačiū už galimybę mokytis —

     Ačiū už muziką ir gamtą —

     Ačiū už Lietuvos nepriklausomybę ir lietuvių pasiryžimą —

     Už šeimą ir draugus ir jų gerą įtaką mūsų gyvenime —

     Už palydėjimą ir stiprybę kasdieniame gyvenime —

     Už gyvybę ir sveikatą —

     Už šį kongresą, kur susitikome naujų draugų, ruošėjai yra praleidę daug laiko, daug kantrybės buvo reikalaujama darbų atlikimui —

     Kiekvienas studijų dienų dalyvis, dalyvė prie savo vietos prie Kūčių stalo rado Argentinos jaunimo sveikinimą: “Kad kongreso dienos būtų gražios, o tylią naktį po Pietų Kryžium išgirstumėt tolimą dainą iš Lietuvos”. Po dviejų savaičių posėdžių, pramogų, sudėtingų kelionių stovyklos sekmadieninės pamaldos atspindi ankstyvųjų dienų linkėjimą.