Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

MOTINAI

     Motina, man saulė tavo veidą mena,
     Vargo raukšlės šviečia kaip žvaigždžių keliai,
     Visą šitos žemės klaidų kelią mano
     Tegu švies man tavo veido spinduliai.

     Motina, man žemė tavo vardą šneka,
     Vyturėliai čiulba jį gražiai kasryt,
     Aidas man krūtinėn tartum laimė teka
     Ir per širdį eina kaip rasa skaidri.

     Motina, man gėlės tavo meilę šlama,
     Už tave pasauly kas karščiau mylės?
     Nepalik našlaičio, nelik vieno, mama,
     Niekur neik, motule, dar iš tos šalies.

     Tau širdim už širdį, tau vargu už vargą,
     Meile tau už meilę atiduot einu,
     Kaip obels viršūnė paguost galvą margą
     Ir panešti žemės mirštančių dienų.

Bernardas Brazdžionis

Šiluvos koplyčios altorius    K. Daugėlos nuotr.