Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

TRUMPAI IŠ VISUR

■    Las Vegas, “nuodėmių mieste”, katedroje, turinčioje 1000 vietų, nebegali sutilpti žmones, ateinantieji į pamaldas. Statoma dar viena nauja bažnyčia, turėsianti 2.000 vietų. Bus baigta 1993 metais. Jos vieta — gale vadinamosios Strip alėjos.

■    Vatikanas nusprendė atidaryti savo atstovybę — nunciatūrą — Ukrainos sostinėje Kieve, o Ukraina atidaro savo ambasadą prie Vatikano.

■    “Ateitininkai komunistų ir nacių kankiniai” — tokiu pavadinimu išėjo iš spaudos 248 psl. knyga, kurią paruošė Leonardas Kerulis, Pilypas Narutis ir Juozas Prunskis. Joje yra suglausti aprašai gal apie 700 ateitininkų veikėjų ir jų šeimų narių, iškentėjusių kruvinas kančias Sibiro tremtyje ir nacių lageriuose, paduodant net ir šiurpių išgyvenimų darbo vergų stovyklose, kur buvo naikinami geriausi mūsų tautos broliai šalčių speiguose, bado kančiose, niekinami sužvėrėjusių viršininkų. Knygą išleido “Krikščionis gyvenime”, platinimą globoja Ateitininkų federacijos vadas J. Polikaitis.

■    Vilniaus katedros mokykla įsteigta 1397 metais, tai prieš 595 metus.

■    Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimui buvo paruoštas programos projektas, kuris buvo priimtas to seimo posėdyje 1991 m. lapkr. 16 d. Programos dalį apie tautos dorą ir dvasingumą paruošė kun. P. Račiūnas, MIC, kun. E. Simonaitis ir kun. V. Aliulis, MIC. Čia siekiama užtikrinti dvasingumo ir dorovingumo ugdymas visuomenėje, šeimoje, mokykloje. Bažnyčios klausimu programoje sakoma: “Sąjūdis bendradarbiaus su religinėmis bendrijomis, kad jos galėtų sėkmingai vystyti savo dvasinę ir moralinę ugdomąją veiklą, rūpinsis, kad valstybės įstatymai derintųsi su pagrindinio žmonijos moralinio įstatymo — Dekalogo principais”.

■    Lietuvą balandžio mėnesį pasiekė Liet. religinės šalpos parūpintos 12.100 dozių vaikams skiepų nuo parotito - raudonukės. Tuos skiepus padovanojo Katalikų mediciniškos misijos taryba. Iš jos vėl gauta dar 65.200 dozių tokių pat skiepų Lietuvos vaikams.

■    Dvylika raseiniškių mokytojų laikraštyje “Naujas rytas” sausio 8 d. paskelbė savo apgailestavimą ir atsiprašymą prel. Alfonso Svarinską, kad prieš 9 metus jie buvo pasirašę, kaltinantįjį antitarybine veikla. Kaip žinoma, prel. A. Svarinskas dėl panašių kaltinimų turėjo kentėti komunistų kalėjimuose ir lageriuose.

■    Iš Lietuvos į Čikagą keliems mėnesiams atvyko dvi Šv. Kazimiero vienuolijos seselės: Ramutė Budvytė ir Alma Kraptavičiūtė. Jas atsikvietė JAV Šv. Kazimiero seserų vadovybė. Jos čia susipažins su laisvėje veikiančio vienuolyno gyvenimo būdu ir seselių vedamomis įstaigomis bei pasimokys anglų kalbos. Pasakoja, kad Lietuvoje jau yra daugiau kaip 80 Šv. Kazimiero seserų, jos turi novicijų ir kandidačių. Joms grąžinamas Pažaislis, kur dar reikia nemažų remontų.

■    Varšuvoje kovo 6 d. pradėta vadinama sąžinės savaitė, kurios metu stengiamasi sužadinti viso pasaulio rūpestį ištirti komunistinio totalizmo nusikaltimus.

■    JAV katalikų bažnyčiose buvo suorganizuota rinkliava telkiant lėšas pagalbai Rytų Europos Bažnyčioms. Parūpinta parama Albanijos, Gudijos, Bulgarijos, Čekoslovakijos, Estijos, Latvijos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos, Rusijos, Ukrainos, Jugoslavijos Bažnyčioms. Lietuvai padedant, parūpinta lėšų besimokantiems klierikams ir kunigams, parūpinant katechetiniam paruošimui būtinų reikmenų, siunčiant liturginius indus, duodant lėšų į Lietuvą vykstantiems ekspertams religinių reikalų tvarkyti.

■    Taiwano katalikų ir protestantų Bažnyčių vadovai pirmą kartą aplankė bažnyčias Kinijoje, kur yra apie 1,5 milijono krikščionių. Jų padėtis dabar esanti viltinga.

■    Albanijoje komunistinė vyriausybė buvo konfiskavusi visas bažnyčias. Apie 2.000 jų buvo naudojamos visiškai kitiems reikalams, kai kurios jų liko apgriautos. Nė vienas Albanijos vyskupas neliko gyvas. Per keturis dešimtmečius ten komunistai buvo ypatingai žiaurūs. Dabar konstitucija skelbia, kad garantuojama tikėjimo laisvė ir teisė pamokslauti.

■    Christoferių sąjūdžio įsteigėjas kun. Jonas T. Catoir mirė balandžio 6 d. Šv. Kryžiaus ligoninėje Fort Lauderdale, sulaukęs 85 m. amžiaus. Tris dienas prieš mirtį jis turėjo kraujo išsiliejimą smegenyse ir mirė nebeatgavęs sąmonės. Tas sąjūdis plačiai siuntinėja gerai paruoštus religinius spausdintus biuletenius.

■    JAV lietuviai jėzuitai Šv. Ignaco bažnyčiai (Jėzuitų) Šiauliuose nusiuntė vargonus.

■    Kaune prie Lietuvos mokslo akademijos savaitraščio “XXI amžius” leidžiamas nuo 1991 m. gruodžio mėnesio mėnesinis priedas “Kregždutė”, skiriamas vaikams. Jį redaguoja Milda Telksnytė ir Vygandas Ročkaitis. Laikraštėlis gausiai iliustruotas, su patraukliais pasiskaitymais, eilėraščiais, kryžiažodžiais, pasakaitėmis. Išlaikoma auklėjanti religinė ir patriotinė dvasia.

■    “Lietuvos katalikų Bažnyčios kronikos” 20 m. sukaktis iškilmingai paminėta daugelyje Lietuvos vietų. Kauno katedroje — bazilikoje — buvo iškilmingos pamaldos, kur Mišių auką koncelebravo vysk. S. Tamkevičius, SJ, kun. J. Boruta, SJ, kun. K. Pugevičius, “Aušros” redaktorius kun. G. Kunevičius, kun. A. Saulaitis, SJ, kun. S. Liuima, SJ, ir kun. G. Vaitkus. Pamoksle kun. J. Boruta pažymėjo, kad “Kronika” buvo tiesos kova prieš blogį ir melą”. Po pamaldų Vytauto Didžiojo universiteto didžiojoje salėje vyko akademija, kur sveikindamas dalyvius universiteto rektorius prof. A. Avižienis pareiškė, kad “Kronika” užsienio lietuviams buvo vilties ir gyvybės simbolis.

■    Išeivijos vyskupas Paulius Baltakis, OFM, įsijungė į Lietuvos vyskupų konferenciją.

■    Lietuvos vyskupų konferencijos nutarimu, klebonai įpareigoti per metus bažnyčiose pastatyti altoriaus stalą ir pradėti celebruoti Mišias veidu į žmones. Senieji altoriai paliekami savo vietose.

■    Vokietijos katalikų mokslo akademijos prezidentas N. Darga buvo atvykęs į Lietuvą dalyvauti prof. St. Šalkauskio atminimui skirtose iškilmėse. Lietuvos katalikų mokslo akademijos židinio nariams jis pasakojo, kad liberalų partijos pastangomis buvo pasiektas nuosprendis, kad vaikai nuo 14 m. jau gali apsispręsti, ar mokytis tikybos. Katalikų intelektualų judėjimas Vokietijoje gana stiprus. Yra 21 organizacija, jungianti apie 100.000 narių. Ruošiami katalikų intelektualų vasaros susitikimai, katalikų akademiniai forumai, akademijos. Kvietė į katalikų intelektualų dienas atvykti Lietuvos intelektualus.

■    Kard. V. Sladkevičius Lietuvos skautų sąjungos vyriausiu dvasios vadu paskyrė Kauno tarpdiecezinės seminarijos prefektą kun. Gintautą Jankauską, 39 m. amžiaus.

■    Karagandos apaštališku administratoriumi yra vysk. Lengas. Jis buvo mechanikas. Gyvendamas Latvijoje, būdamas tik 16 m. amžiaus, įstojo į marijonus. Vienas Lietuvos kunigas jį slapta paruošė kunigystei. Šventimus suteikė slaptai dar komunistinės okupacijos 1980 metais. Bažnyčioje šventimų metu tebuvo trys, visi marijonai: dabartinis kard. V. Sladkevičius ir kun. Pr. Račiūnas. Vyskupu buvo konsekruotas 1991 m. apaštalinio nuncijaus Maskvoje. Dabar jo vyskupija apima Kazachstaną, Tadžikiją, Uzbekiją, Kirgiziją ir Turkmėniją. Tai daugiausia musulmonų kraštai. Katalikai — daugiausia čia atitremti lenkai, vokiečiai, bet yra šiek tiek ir katalikų ukrainiečių, gudų, net ir lietuvių. Žmonės linkę statyti savo šventoves. Valdžia jau nebetrukdo.

■    Pirmoji katalikų mokytojų konferencija dabartinėje Lietuvoje buvo sušaukta sausio 18 d. Kauno kunigų seminarijos patalpose. Buvo šv. Mišios, kurias aukojo vysk. S. Tamkevičius. Svarstyti klausimai: Lietuvos jaunimo kelias į tikėjimo pažinimą; mūsų uždaviniai klaidų ir laimėjimų perspektyvoje. Mokytojo asmenybė katalikiškoje mokykloje. Katalikiškos bendruomenės kūrimas mokykloje. Šiomis temomis paskaitas skaitė: Kultūros ir švietimo skyriaus inspektorius P. Plumpa, LKMA pedagogikos sekc. pirm. S. Dzenuškaitė ir prof. A. Žygas.

■    Kulautuvos bažnyčioje kiekvieną sekmadienį per šv. Mišias gieda mergaičių choras, o klebonijoje tarpais būna vaidinimai.

■    Kaune leidžiamas laikraštis “XXI amžius” spausdina ištraukas iš JAV-se išleistos Juozo Prunskio knygos “Lietuva bolševikų okupacijoje”.

■    Kauno Šv. Antano bažnyčioje saleziečių amžinus įžadus padarė sesuo Liucija. Trys kunigai ir du broliai davė įžadus trejiems metams. Iš Montrealio, Kanados, sugrįžo į Lietuvą salezietis kun. Stanislovas Šileika.

■    Lietuvos bažnyčiose vis gausiau įvedamos pamaldos moksleiviams ir jaunimui.

■    Panevėžio rajone Kunganavos devynmetėje mokykloje įsikūrė maironiečių organizacija, nusprendusi gyventi pagal principą: “Nedaryti kitam to, ko nenori, kad tau darytų”. Jos nariai, Maironio gerbėjai, Panevėžio katedroje a.a. vysk. K. Paltaroko kriptoje padarė priesaiką. Visi tos mokyklos mokiniai lanko tikybos pamokas. Čia svečiavosi ir iš JAV atkviesta seselė Ignė. Su dideliu dėmesiu jos klausėsi ne tik mokiniai, bet ir mokytojai. Mokyklą dažnai lanko Miežiškių klebonas kun. K. Balsys. Daugelis gavo dovanų “Naująjį Testamentą”. Daugelis mokinių aplankė pal. J. Matulaičio karstą Marijampolėje.

Juoz. Pr.