Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

ATGARSIAI

Mieli “Laiškų lietuviams” leidėjai

     Esu labai dėkingas, kad man siuntinėjate šį puikų žurnalą. Žaviuosi jo sklandžia, taisyklinga kalba. Džiaugiuosi, kad Jūs taip gerai suvokiate atgimstančios Lietuvos aktualijas ir su jomis supažindinate savo skaitytojus lietuvius, išsibarsčiusius tolimiausiuose pasaulio kampeliuose, bet neabejingus savo Tėvynės likimui.

     Tegul gerasis Dievas ir Švč. Mergelė Marija Jus nuolat globoja!

Vysk. J. Žemaitis, MIC

     Esu nuoširdžiai dėkinga Tamsioms, kad man tebesiuntinėjate šį leidinį, kurį man buvo užprenumeravęs mano brolis. Jau metai, kaip jis miręs. Nesant galimybės dar šiuo metu prisiųsti Jums prenumeratos mokestį, priimkite bent mano kuo nuoširdžiausią padėką. Kai gaunu šį žurnalą, tai pirmiausiai pati perskaitau, o po to dalijamės su kaimynais, kurie taip pat labai džiaugiasi šiuo religinės ir tautinės kultūros žurnalu. Ilgesingai laukiame naujų numerių.

     Reiškiu pagarbą Stasė Šabanienė(Lietuva)

Mielas Redaktoriau,

     Kadangi šiais melais gavote konkursui tiek daug straipsnių iš Lietuvos, lai Jūsų darbas tikrai palengvėjo. Rašinių užteks visiems metams. “Laiškai lietuviams” įdomus ir plačiai mėgstamas žurnalas, labiau negu “Aidai”. Išsilaikykite ir toliau tokie. Nepaverskile žurnalo per daug filosofišku ir sausu. Skaitytojų galvos tokiai medžiagai nelabai tinkamos ...

     Siunčiu mažą auką žurnalui paremti. Kaip Jūs išsiverčiale? Įdomu, kiek turite skaitytojų? Gal žmonės užsisakys Lietuvoje? Bei jie, atrodo, patys turi daugybę leidinių, nors popieriaus trūksta. įdomiausia, kad pradėjo leisti savaitraštį anglų kalba ir siūlo mums užsiprenumeruoti ... Per daugybę metų čia kovojo lietuviai, kad vaikai skaitytų lietuviškai. Pasirodo, kad be reikalo. Greitai ir Lietuvoje visi kalbės angliškai. Jau pradžią padarė su anglišku laikraščiu.

Nina Gailiūnienė

Gerbiamoji Redakcija,

     Nuoširdžiai dėkojame šauniai “Laiškų lietuviams” redakcijai už nuolat mums siunčiamą Žurnalą, kurį drauge su katalikiškuoju jaunimu skaitome.

     Visuomet perskaitau teologinius straipsnius, gyvai domiuosi išeivijos religinio ir kultūrinio gyvenimo panorama ir gyva meile savo kraštui. Dvasia pasimaitina Chiara Lubich mintimis. Daug informacijos iš katalikiškojo pasaulio gaunu iš skyrelio “Trumpai iš visur”. Kai kas jau būna žinoma, tačiau ir daug nauja. įdomios ir labai man artimos išeivijos gyvenimo problemos. Už šią malonią dovaną šauniam redaktoriui kun. Juozui Vaišniui nuoširdi padėka.

     Su pagarba kun. A. Dauknys (Lietuva)

     Jūsų žurnalo praėjusių metų gruodžio mėn. numeryje “Šeimos” skyriuje buvo straipsnis “Kodėl jūs norite šį kūdikį krikštyti?” Be kitų aiškinimų, iškeliami trys pagrindiniai dalykai, kurie atsitinka krikšto metu: 1. Panaikinama gimtoji nuodėmė. 2. Kūdikis būna pakrikštytas Jėzaus mirtyje ir prisikėlime. 3. Kūdikis gauna Šv. Dvasios dovaną.

     Tokius svarbius ir reikšmingus dalykus kūdikis gauna per krikštą, tai kodėl šiais laikais nekrikštyti kūdikiai laikomi keletą mėnesių? Kodėl jie turi taip ilgai laukti tų malonių?

     Kai mes auginome vaikus, tai negalėdavome naktį užmigti, kol kūdikis nebūdavo pakrikštytas. O kiek rūpesčio sukeldavo, jeigu jis susirgdavo dar nekrikštytas! Stengdavomės krikštyti tik po kelių savaičių, o ne laukti keleto mėnesių.

Janina Miliauskienė

*Tai yra šiais moderniais laikais įsigalėjęs toks negirtinas paprotys. Kartais laukiame, kol pats kūdikis galės nueiti į bažnyčią. Visi kunigai raginte ragina kūdikį krikštyti kaip galima greičiau, bet kai kurie žmonės nelabai klauso; mano, kad kūdikį krikštyti tik po kelių savaičių ar po kelių dienų būtų “nemodernu”. Žinoma, gali būti ir kitokių įvairių priežasčių.