Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

VYSKUPO V. BRIZGIO GYVENIMO PRASMĖ

\/. BAGDANAVIČIUS, MIC

     Atsisveikinant su vyskupu Vincentu Brizgiu, leiskite man pasidalinti kai kuriais atsiminimais iš susitikimo su juo senesniais laikais.

     Visų prima noriu prisiminti vieną vysk. Brizgio pamokslą, sakytą 1951 m. spalio mėnesį. Tai buvo Kristaus Karaliaus minėjime, kuris įvyko Šv. Kazimiero seserų kolegijos salėje. Pagrindinė mintis jo pamoksle buvo ta, kad kunigai neturi jokio slapto katalikybės mokslo. Ką jie žino, tai gali ir turi žinoti visi katalikai. Čia jis kalbėjo rinktinei Čikagos katalikų publikai.

Vysk. V. Brizgio portretas, pieštas kun. Pijaus Brazausko.

     Prelegentas stengėsi nušviesti tuos ryšius, kurie jungia Kristų su šiandieniniu žmogumi. Tų ryšių pagrindas yra meilė, kuri žmogaus gyvenime išsiskleidžia visose jo veiklos srityse.

     Vyskupas atkreipė dėmesį ir į tai, kad, kol mes gyvename žemėje, kiekvienam gresia pavojus prarasti santykius su Kristumi. Jis priminė pareigą pasauliečiui daryti pažangą, stengiantis geriau pažinti Kristų. Vien techninės ir tiksliųjų mokslų pažangos pasauliečiui nepakanka. Jam visi Bažnyčios turtai yra prieinami, nes joje nėra jokio slapto mokslo.

     Kartais kai kam gali kilti klausimas, ar vysk. Brizgio gyvenimas nebuvo tam tikras nepasisekimas, nes jis buvo paskirtas būti vyskupu Lietuvoje, o tas vyskupavimo vaidmuo jam teko išeivijoje, tiek Vokietijoje, tiek Amerikoje.

     Atsakymą į šį klausimą atradau viename ilgame pasikalbėjime, važiuojant automobiliu drauge su vyskupu į Torontą. To pasikalbėjimo turinį noriu čia atpasakoti.

     Buvo aptarta Čikagoje suruošta Vyčių spaudos paroda. Parodoje buvo išstatyta daug ankstyvesnių spaudos eksponatų. Vys-

kupas kalbėjo, kad senųjų Amerikos lietuvių spauda liudija labai aukštą jų kultūros lygį. Toje spaudoje buvo apsčiai mokslo ir socialinių darbų. Antra vertus, to meto lietuviškos kantičkos liudija gyvą 18—to ir 19-to šimtmečio lietuvių tautos katalikišką tradiciją. Vyskupo išvada buvo ta, kad lietuvių tauta iš spaudos draudimo laikotarpio yra išėjusi labai kultūringa. (Čia verta paminėti ir kun. Valkavičiaus šiomis dienomis išėjusią plačią studiją apie Amerikos lietuvių katalikybę).

     Šį pasikalbėjimą su vyskupu aš miniu dėl to, kad jis sudarytų dvasinį pagrindą vysk. Brizgio ir Amerikos lietuvių katalikų visuomenės veiklai, įrengiant Vašingtono bazilikoje lietuvių koplyčią. Tai buvo vysk. Brizgio organizacinio talento šedevras. Jis mokėjo sutelkti senųjų Amerikos lietuvių kapitalą ir naujųjų ateivių meninį talentą, kad Amerikos sostinėje būtų pastatytas lietuviško katalikiškumo paminklas. Tai yra amerikietiškumo ir lietuviškumo sintezė. Tai vaizduoja ir dail. Jonyno Gvadalupės Madona, apvilkta indėnų drabužiais. Už tai dail. Jonynas gavo priekaištų iš mūsų menininkų ir kultūrininkų — jis turėjęs pavaizduoti Madoną lietuvišku apdaru. Bet galbūt šis dailininkas savo kūriniu norėjo parodyti gilesnę prasmę — atvaizduoti amerikietiškumo ir lietuviškumo sintezę.

     Tad gal buvo toks Dievo apvaizdos planas, kad vysk. Brizgys pasidarytų šios sintezės iniciatorius ir kūrėjas. Dabar kiekvienas lietuvis, atvykęs į Vašingtoną, įeina į baziliką, kaip į savo šventovę.

     O ką vysk. Brizgys padarė Lietuvos lietuviams? Ir šiuo atžvilgiu jis nėra be nuopelnų. Jis įsteigė jiems koplyčią pačiame krikščionijos centre — Vatikane, Šv. Petro bazilikoje. Turėdamas prieš akis garbingą lietuvių tautos krikščioniško tikėjimo liudijimą persekiojimo metais, jis ją pavadino Kankinių koplyčia. Dėl to, jeigu lietuvių tauta kartais jautėsi esanti lyg šalia Bažnyčios centro, dabar šios koplyčios dėka ji pasidarė centrine Katalikų Bažnyčios gyvenimo dalyve. Tos koplyčios idėjos suvokimui daug prisidėjo Romos lietuviai, tiek kunigai, tiek pasauliečiai, bet jos finansavimo naštą daugiausia teko pakelti Amerikos lietuviams.

     Tokiu būdu vysk. Brizgys tampa lietuviškos katalikybės religinių simbolių steigėju abiejuose pasauliniuose žmonijos centruose: Vašingtone ir Romoje.

     Ši koplyčia Šv. Petro bazilikoje turi dar ir kitą reikšmę vysk Brizgio gyvenime. Jis niekad nepamiršo, kad yra lietuvių išeivių visuomenės narys, dėl to jo rūpestis išsisklaidžiusiais po visą pasaulį lietuviais visados buvo gyvas. Jis yra aplankęs lietuvius beveik visose pasaulio šalyse. Jam rūpėjo, kad pasaulyje išsisklaidę lietuviai neprarastų ryšio su katalikybe. Dėl to lietuviškos koplyčios įsteigimas Vatikane jam siejosi su katalikybės išlaikymu po pasaulį pasklidusiuose lietuviuose.

     Toji Vatikano Bazilikoje įsteigta koplyčia galėtų likti užmirštu simboliu, jei pasaulio lietuviai nebus vieningai katalikiškai suorganizuoti. Dėl to jis, kartu su kitais, ėmėsi steigti Pasaulio Lietuvių Katalikų Bendriją. Ir ši idėja gavo pradžią kaip tik Romoje, kartą ten susirinkus daugumai pasaulio lietuvių katalikų. Ši organizacija turėjo būti ryšininkė tarp visų pasaulio lietuvių katalikų. Vysk. Brizgio mintis buvo, kad šis centras, nors būdamas artimai susijęs su hierarchine Bažnyčios vadovybe, labiau būtų pasauliečių organizacija.

     Šios organizacijos steigimo mintis vysk. Brizgiui turbūt subrendo, kai jis dalyvavo 11 Vatikano susirinkime. Ten labai stipriai buvo keliamas pasauliečių vaidmuo Bažnyčioje. Vysk. Brizgys tame Bažnyčios susirinkime nebuvo pasyvus. Iš amerikiečių išleistos šio susirinkimo kronikos matome vyskupą Brizgį ten kelis kartus viešai kalbėjusį. 1962 m. diskusijose apie komunikacijos priemones Bažnyčioje jis priminė komunizmo pavergtas tautas, o 1963 m. jis kalbėjo apie pavergtas Pabaltijo tautas. 1969 m. jis buvo pakviestas celebruoti Mišias visuotiniam posėdžiui.

     Gyvas atstovavimas pasaulietiškoms idėjoms II Vatikano susirinkime nepasiliko be pėdsakų vysk. Brizgio galvosenoje ir veikloje.

     Pasibaigus II Vatikano susirinkimui, Romoje vyko pasaulinis katalikų kongresas, kurio metu vysk. Brizgys taip pat buvo Romoje ir sekė jo idėjas. Dėl to, norint suprasti, kodėl vysk. Brizgys ėmėsi organizuoti Pasaulio Liet. Katalikų Bendriją, šie jo dalyvavimai pasauliniuose įvykiuose duoda šviesos. Galbūt tikroji šios organizacijos reikšmė pasirodys ateityje. Dabar šios organizacijos pirmininkas yra dr. Juozas Meškauskas.

     Atkreipiant dėmesį į tai, kad vysk. Brizgys įrengė lietuviškas šventoves abiejuose pagrindiniuose šio meto kultūriniuose centruose, Vašingtone ir Romoje, taip pat kad jis pradėjo lietuvių katalikų organizaciją, apimančią viso pasaulio lietuvius, galima sakyti, kad jis praturtino lietuvių tautą. Ir tai buvo padaryta tada, kai lietuvių tauta išgyveno tikėjimo persekiojimą Lietuvoje, ar kaip beteisė visuomenė buvo išsklaidyta pasaulyje. Dėl to už vysk. Brizgio veiklą verta dėkoti jam ir Dievo apvaizdai.

■    Kaune Benediktinų Šv. Mikalojaus bažnyčia, kurią okupantai komunistai buvo pavertę knygų sandėliu, dabar grąžinta tikintiesiems. Jos atšventinime dalyvavo kard. V. Sladkevičius.

■    Kauno miesto II klinikinė ligoninė gavo Lietuvių katalikų religinės šalpos pasiųstus labai reikalingus medikamentus: laboratorijų įrengimus, mikroskopus, tvarsčius.

■    Lietuvos vyriausybė savo patarėju Katalikų Bažnyčios klausimams paskyrė Lietuvių katalikų mokslo akademijos valdybos narį Igną Stasį Uždavinį, Vilniaus universiteto vyresnįjį dėstytoją.

■    JAV-se kasdien padaroma apie 400 abortų. Tai skelbia laikraštis “Register”.

■    Lenkijoje popiežius įsteigė 13 naujų vyskupijų ir pertvarkė bažnytines provincijas.

■    Prie Maltos ordino veikianti labdaros organizacija Vilkavišky surengė labdaros pobūvį, kuriame ten esantiems seselių globos nariams surinkta apie 13.000 rublių.

■    Čekoslovakijoje iškilmingų pamaldų metu atvirame ore ekrane buvo rodoma kankintų kunigų atvaizdai su pažymėjimu, kiek metų kiekvieną jų komunistai išlaikė lageriuose ar kalėjimuose.