Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

IŠ ŽODŽIŲ ISTORIJOS

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, SJ

Algirdas Sabaliauskas

Pėda

     Oi basas žiemkenly,
     Ir nendre, — sesuo užmiršta.
     Jums žemę, pabudęs anksti,
     Sušildysiu savo pėda.

Marcelijus Martinaitis

     Pėda— labai senas, gražiai daugelyje indoeuropiečių kalbų išsilaikęs žodis, plg. latvių pėda, sanskrito padam, graikų pūs (vienaskaitos kilmininkas podos, lotynų peš (vienaskaitos kilmininkas pedis), gotų fotus, anglų foot, vokiečių der Fuss, tocharų pe ir kt. Tos pačios giminės yra ir lietuvių padas, latvių pads, rusų pod ‘krosnies padas, dugnas’.

     Prūsų kalbos paminkluose šio žodžio nerandame. Tačiau kad mūsų giminaičiai prūsai kadaise turėję tokį žodį, rodytų jų žodis peadey ‘kojinės’.

     Daugelyje kraštų, ypač angliškai kalbančiose šalyse, šis žodis vartojamas ir kaip tam tikras matas — 12 colių = 30,48 cm. Legenda pasakoja, kad toks ilgio matas XIII amžiuje atsiradęs Anglijoje. Karalius Jonas Bežemis (karaliavęs 1199 -1216 m.) kartą, įspaudęs savo pėdą į purią žemę, parodė joje įmintą pėdsaką ir iškilmingai pareiškė: “Štai čia pėda, nuo šios dienos tegul ji bus matas”. Jonas Bežemis Anglijos istorijoje išgarsėjo ne tik savo 30,48 cm ilgio pėda. Šis karalius 1215 metų birželio 15 dieną pasirašė vadinamąją Didžiųjų laisvių chartiją (lotyniškai Magna Charta Libertatum), kuria jis vargšas, baronų, riterių ir miestelėnų prispirtas, apribojo savo karališką valdžią. Šia chartija ir prasidėjo konstituciniai Anglijos karalių valdžios varžymai, valdžios, kurios mūsų laikais jau beveik visai nebeliko.

     Pradėję kalbėti apie karalius, turėtume prisiminti, kad ir ilgio matas colis (25,4 mm) taip pat yra karališkos kilmės. Tai Anglijos karaliaus Edgaro (karaliavo 944-975 metais) nykščio krumplio plotis. Aišku, čia taip pat legenda, o legendų, ypač lingvistinių, patikrinti neįmanoma.

     Kaip kartais sunku kalbininkams patikrinti net ir mūsų laikais atsiradusių žodžių, susijusių su kokiais nors konkrečiais asmenimis, kilmę, gražiai parodo amerikietiško Oskaro istorija. 1929 metais Jungtinių Amerikos Valstijų Kino meno ir mokslo akademija įsteigė specialų prizą, kuriuo kasmet apdovanojami geriausi amerikiečių ir užsienio filmai, šių filmų aktoriai, režisieriai, kompozitoriai ir t.t. Tai yra pats garbingiausiais kino menininkų apdovanojimas. Šis prizas — tai apie 25 centimetrų aukščio auksuota vyro statulėlė. Kai ana akademija teikė pirmuosius prizus, jie jokio specialaus pavadinimo neturėjo. Bet štai po keleto metų jie jau vadinami Oskarais (angliškai Oscar). O kodėl?

     1931 metais teikiant šiuos prizus, anos akademijos sekretorė Margarita Herik (Herrick), žvilgtelėjusi į vieną tokią statulėlę, šyptelėjo ir pasakė: “O ji atrodo visai kaip mano dėdė Oskaras”. Tačiau kai viename leidinyje buvo paskelbta ši žodžio atsiradimo versija, kažkas ja suabejojo. Labai rimtame Amerikos Jungtinėse Valstijose išleistame anglų kalbos žodyne nurodoma, kad šis prizas savo vardą gavo iš XX amžiaus amerikiečių fermerio — kviečių ir vaisių augintojo Oskaro Pierso (Pierce). Tačiau ar šis Oskaras Piersas buvo Margaritos Herik dėdė, žodyno autoriai nutyli. Atsirado dar vienas aiškinimas, jog šį Oskarą sugalvojo aštrialiežuvis amerikiečių dramaturgas Čarlzas Makartūras (MacArthur), kai 1932 metais tokį prizą gavo jo žmona. Rimtas pretenzijas į Oskaro autorės titulą pateikė kita Holivudo žvaigždė Betė Deivis (Davis). Štai ką ji pasakoja apie Oskaro atsiradimą. Ji Oskarą gavo tą dieną, kai sužinojo savo vyro Gomono O. Nelsono antrojo vardo paslaptį. Girdi, vyras jau niekada nesutikęs pasakyti antrojo vardo — mat labai jo nemėgęs. Taigi tą dieną į jos rankas pateko vyro metrikai, kur juoda ant balto buvo parašyta Oskaras. Taip ji ir pavadinusi aną auksuotą statulėlę. Iš pradžių vardas paplitęs tarp draugų, paskui kino studijoje, o paskui ir visame pasaulyje. Ši istorija daugeliui gali pasirodyti labai abejotina. Tačiau jos autorė ne tik Holivudo žvaigždė, bet 1941-1945 metais net anos Oskarus dalijančios akademijos prezidentė! Kaip vienintelė Oskaro atsiradimo versija, ši istorija pateikiama ir mūsų kinotyrininko ir režisieriaus Vytauto Mikalausko knygoje “Šimtas kino mįslių” (Vilnius, 1970). Tikriausiai gerai susipažinęs su visais šiais aiškinimais, kito garsaus amerikiečių žodyno (“The American Heritage Dictionary of the English Language”) redaktorius, prityręs žodžių istorijos tyrinėtojas Viljamas Morisas (Morris) prie žodžio Oscar, reiškiančio aną prizą, pridėjo pastabą “kilmė neaiški”. Vadinasi, jeigu 1931 metais atsiradęs žodis gali taip sumaišyti kalbininkų galvas, tai ką jau kalbėti apie prieš tūkstantį metų karaliavusio karaliaus krumplius ar pėdas.