■    Klaipėdos krašto rusams katalikams kun. J. Boruta gegužės 5 d. rusų kalba aukojo šv. Mišias.

■    Pasaulinė jaunimo diena gegužės 16 d. Panevėžy sutraukė 600 jaunų žmonių. Jiems šv. Mišias aukojo dekanas prel. J. Antanavičius, įvairiomis temomis vyko gyvos diskusijos.

■    Lietuvių religinės šalpos rūpesčiu Lietuvą pasiekė nauja vaistų siunta, apie ką gauta žinių birželio 24 d. Pasiųstas insulinas ir vaistai nuo kraujo vėžio, gauti iš Katalikų medicinos tarybos. Nugabenti Lufthansos lėktuvu. Vaistų vertė — apie 350.000 dol.

■    JAV Aukščiausias teismas nusprendė, kad ir mokyklos baigimo išleistuvėse neleidžiama kalbėti maldas, nes tai esą nesiderintų su Bažnyčios atskyrimu nuo valstybės.

■    Lietuvoje birželio 13-14 dienomis Kretingoje įvyko pirmas posovietinės okupacijos tretininkų kongresas. Dalyvavo 800 atstovų iš 19 vietų, kur jau veikia tretininkų organizacijos. Dalyvavo vysk. Ant. Vaičius, tretininkų generole iš Romos Emanuelė D’Anunzio. Posėdžiai vyko Kultūros rūmuose. Iškilmingame posėdyje dalyvavo Kretingos burmistras.

■    Upynoje birželio 21 d. buvo švenčiama miestelio 360 m. sukaktis ir bažnyčios 325-tos metinės. Iškilmėse dalyvavo Aukšč. Tarybos pirm. V. Landsbergis su žmona, Telšių vysk. Ant. Vaičius. Šv. Mišios buvo šventoriuje. Čia kalbėjo ir V. Landsbergis, pažymėdamas, kad Upynos apylinkės gyventojai gali džiaugtis darbščiai ūkininkaudami. Žemės reforma čia gražiai pažengusi.

■    Kretingoje pranciškonai pasiryžo įsteigti spaustuvę, numato ten leisti “Šv. Pranciškaus varpelį”, leisti religinio turinio knygas bei žurnalus.

■    Rokiškio aukštesnioje kultūros mokykloje pradedami ruošti bažnyčioms vargonininkai.

■    Naujai atrasti dokumentai, kaip birželio 13 d. paskelbė “Lietuvos aidas”, parodė, kad komunistų okupacijos metu 1948 m. gegužės 23-24 d. iš Raseinių bei Jurbarko apylinkių buvo vežama 30 vagonų tremiamųjų, iš viso 38.294 žmonės, jų tarpe 15.533 moterys ir vaikai. Tų metų birželio 1 d., kai traukinio mašinistai buvo praleidę 36 val. be miego, jie ties viena stotimi užsnūdo, pervažiavo raudoną šviesą, tremtinių traukinys susidūrė su kitu. Buvo užmušta 19 tremtinių, kurie užkasti toje pačioje nelaimės vietoje, o 57 sužeisti, kurių daugelis taipgi mirė. Vežė į Igarką. Dar daugelis mirė pakeliui.

■ Lietuvoje atkurta Kalinių globos draugija. Jos pirmininkas yra kun. Česlovas Stonys. Draugijos nariai lanko kalinius, stengiasi sušelpti jų šeimas, ypač vaikus. Liet. Kak globos dr-jos adresas: Jakšto 9, kamb. 205, Vilnius 6000.

■    Jugoslavijos serbų kariškiai nakčia iš birželio 16 į 17 įsibrovė į Kristaus Kraujo Garbintojų seserų vienuolyną Bosnijoje-Hercogovinoje ir išprievartavo jaunesnes seseles. Apie tai, patikrinęs žinias, paskelbė Vatikano radijas, pakartojo ir “The New World”, smerkdami tokius barbariškus serbų užpuolikų veiksmus.

■    Afrikos misijose salezietis misionierius kun. Hermanas Šulcas išbuvo 14 metų. Jis yra mokęsis Vasario 16 gimnazijoje. Gimnazijoje priklausė skautams ir ateitininkams. Afrikoje ypač dirba su apleistu jaunimu. Padedant geradariams, jis įsteigė jaunimo kaimą, kur jauni banditukai suranda šeimos užuovėją, išmoksta skaityti, mokomi amatų.

■    Lietuviai pranciškonai JAV-se leidžia iki 80 psl. padidintą “Šv. Pranciškaus varpelį” kas pusmetį.

■    Kazakstano respublika į savo sostinę Alma-Atą iškvietė darbuotis pranciškoną kun. Mykolą Letkauską. Jam ten padeda Švč. Eucharistijos seserys.

■    Plungės parapija turi apie 40.000 tikinčiųjų. Jos klebonu yra kun. Juozapas Pačinskas, OFM. Turi tris vikarus ir vieną altaristą. Jie aptarnauja ir kitas kaimynines parapijas, neturinčias kunigo. Kasmet jie apie tūkstantį vaikų paruošia pirmai Komunijai ir apie 1.000 pakrikštija.

■    Dotnuvoje kuriasi tėvai kapucinai.

■    Rusijoje, St. Petersburge, tėra tik viena katalikų Liurdo parapija. Jos klebonu yra pranciškonas Leonardas Odinch. Pranciškonai Italijoje, Bolonijos mieste, išvertė į rusų kalbą šv. Pranciškaus dvasios šaltinius, iš viso 1.000 puslapių. Išspausdinę dideliu tiražu, skleidžia Rusijoje.

■    Niujorke į Šv. Pranciškaus vienuolyną įsibrovė plėšikai ir pagrobė iš seifo neturtėliams maitinti surinktus 78.000 dol. Lėšos taipgi buvo panaudojamos AIDS pacientams globoti. Miesto meras D. Dinkins giliai atjautė tą skriaudą. Jo paraginti geradariai per dvi savaites vėl suaukojo 78.000 dol.

■    Angoloje 1990 m. buvo nužudyta 16 misionierių.

■    Istorikų apskaičiavimu, po 1863 m. sukilimo iš Lietuvos buvo ištremti 363 kunigai, uždaryta 20 vienuolynų ir 32 bažnyčios.

■    Didysis mūsų dainius Jonas Maironis-Mačiulius mirė 1932 m. birželio 28 d., taigi šiemet sueina 60 metų nuo jo mirties. Sukaktis minima įvairiose Lietuvos vietose.

■    Sibiran 1941 m. išvežta mokytoja, skautininke Paulina Spudienė Altajaus krašte 1943 m. sukūrė slaptą tremtinių vaikų skautų skiltį. Iš Sibiro grįžusi 1946 m., slapstėsi, vėliau buvo reabilituota. Mirė Lietuvoje 1992 m. gegužės 23 d., palaidota Karmėlavos kapinėse.

■    JAV Aukščiausias teismas, nepanaikindamas negimusių kūdikių žudymo, savo sprendimu 1992 m. birželio 29 d. įvedė kai kuriuos apribojimus ir davė teisę valstijoms skelbti savus apribojimus.

■    JAV-se iš svarbesnių moterų vienuolynų atstovių sudaryta nauja Moterų vienuolių taryba.

■    Salvadoro vyriausybė didžiuoju žymeniu pagerbė pranciškoną vienuolį Flavian Mucci už jo nenuilstamą darbą su neturtingaisiais. Jis įkūrė daugiau kaip 30 kaimelių, kur jiems šviesesnis gyvenimas.

■    Kauno universiteto Teologijos fakultete dėstyti Šv. Raštą kviečiamas kun. A. Rubšys.

■    Vatikanas 1991 m. turėjo 87.5 mil. dol. deficito. Išlyginti deficitą daug padeda rinkliavos pasaulio vyskupijose.

■    Lietuvoje liepos 6 d. — Mindaugo vainikavimo diena — buvo valstybinė šventė su didelėmis iškilmėmis, ypač Vilniuje, kur katedroje buvo specialios šv. Mišios.

■    Lietuvių kilmės kun. Brian Paulson, SJ, įšventintas tik šiemet, yra baigęs Georgetown universitetą. Jo močiutė buvo Kazlauskaitė. Teologijos mokslus išėjo jėzuitų seminarijoje Paryžiuje. Yra dirbęs teologijos bibliotekoje Afrikoje. Dar studijas gilins Weston teologijos mokykloje, vėliau Harvardo universitete ir paskui dėstys jėzuitų gimnazijoje Paryžiuje.

■    JAV vyskupai Lietuvos religiniam atgimimui ugdyti paaukojo 858.000 dol., ypač skiriant klierikų ruošimui, spaudai, televizijai, religiniam švietimui.

■    Kauno kunigų seminarija pakvietė kun. L. Zarembą, SJ, dvasios vadu. Išvyksta antroje rugpjūčio mėn. pusėje. Jį Arkiv. J. Matulaičio bažnyčioje Lemonte metams pavaduos kun. J. Vaišnys, SJ.

■    Lietuvos katalikų spaustuvei statyti Kaišiadoryse JAV vyskupai išmokėjo 200.000 dol. Papildomai 1992 m. buvo duota 53.000 popieriui ir spaustuvių išlaidoms. Masinių susižinojimo priemonių reikalams Lietuvoje per 18 mėnesių dovanota arti 700.000 dol.

■    Popiežius Jonas Paulius II yra aplankęs 104 kraštus.

■    Marijampolėje sėkmingai praėjo jaunųjų katalikų dienos. Uždaryme dalyvavo Aukšč. Tarybos pirm. V. Landsbergis, savo kalboje pabrėždamas mintį, kad jaunimas — Lietuvos ateitis.

■    Popiežiui Jonui Pauliui II liepos 15 d. buvo padaryta vidurių operacija. Išimtas nepiktybinis auglys ir tulžis, kurioje rasta akmenų. Ligoninėje reikėjo išbūti arti 10 dienų, bet išėjus dar ilsėtis porą mėnesių.

■    Kauno priemiesty Palemone pradėta statyti nauja Šv. Rožančiaus Karalienės bažnyčia.

■    Maltos ordinas, labdaros bendrija, Zarasų krašto J. Kavaliauskui iš Briuselio atgabeno širdies vožtuvą, išgelbėdama jo gyvybę. Jau dveji metai, kaip Maltos ordinas savo 32 tonų sunkvežimiais gabena į Lietuvą vaistus, maistą, medicinos reikmenis. Tas ordinas 21 krašte turi 19 klinikų, 12 ligoninių, 16 vaistinių. Ypač globoja nepagydomomis ligomis sergančius. Šio ordino tarnyba turi apie 1000 greitosios pagalbos mašinų, 294 kilnojamų virtuvių. Subūrė apie 27.000 kvalifikuotų talkininkų savanorių. Jų centras Vatikane. Vadovauja didysis magistras, turintis kardinolo laipsnį. Turi apie 10.000 narių, kurių dalis vienuoliai, kiti pasauliečiai, davę klusnumo įžadą, o trečia grupė — bendradarbiai, kurie talkina ir veda pavyzdingą gyvenimą. Tokių yra apie 50.000. Lietuvoje savo įgaliotine pasirinko Janiną Andriuškevičiūtę, kuri išėjo specialius kursus, o ordino pagalbos Lietuvoje prezidentu sutiko būti vysk. J. Tunaitis, Vilniaus arkivyskupijos augziliaras. Vien 1991 m. pirmą pusmetį iš ordino gavo pagalbą 38 Lietuvos ligoninės ir organizacijos. Tada iš Maltos ordino buvo atgabenta 16 krovinių, Lietuvai dovanoti du greitosios pagalbos automobiliai, kilnojamas medicinos punktas. Ordinas nepabūgo gabenti medikamentas net blokados metu, pasisiūlė gydyti pacientę, kuriai rusų tankas 1991 m. sausio 13 d. sutraiškė koją.

■ Į kunigus besiruošiantieji: Vytautas Volertas iš Filadelfijos, studijuojąs Romoje, gavęs diakono šventimus vasarą talkino sielovadoje Toronte, Gintaras Grušas iš Los Angeles taipgi teologiją studijuojąs Romoje, gavęs mažuosius šventimus, vasarą talkino Vilniaus vyskupijoje.

■    Vatikano laikraštis paskelbė 1991 metų duomenis, rodančius, kad Lotynų Amerikoje yra 378 mil. katalikų, kuriuos aptarnauja 52.452 kunigai. Europoje ir Šiaurės Amerikoje — yra 336 mil. katalikų. Juos aptarnauja 293.000 kunigai. Kuboje vienam kunigui tenka 20.000 katalikų. Hondūre vienam kunigui tenka 16.272 tikintieji. Maltoje vienam kunigui tenka 337 katalikai. Italijoje vienas kunigas turi aptarnauti 940 katalikų.

■    St. Petersburge po karo buvo išlikusi tik viena Švč. M. Marijos katalikų bažnyčia. 1990 m. Rusija leido įregistruoti antrą katalikų bendruomenę. Jai atiduota Šv. Kotrynos bažnyčia. Sudaryta ir trečia katalikų bendruomenė, kuriai atiduota Šv. Stanislovo bažnyčia. Tame mieste, turėjusiame Leningrado vardą, dar veikia Lietuvių kultūros draugija, bet teturi kiek daugiau kaip šimtą narių, nors iš viso Peterburge esą 3.314 lietuvių, iš kurių lietuvių kalbą laikė savo gimtąja kalba 1.632 žmonės.

■    Klaipėdos Šv. Kazimiero bažnyčiai jau sudaryti projektai. Finansuoja parapija, turinti apie 30.000 tikinčiųjų.

■    Antanas Vaičiulaitis, savo raštuose ir savo redaguojamoje periodinėje spaudoje skleidęs krikščionybės idealus, vienas iš pirmaujančių rašytojų ir vertėjų, mirė 1992 m. liepos 22 d., sulaukęs 86 metų.

■    “Lietuvos bažnyčių menas”, albumas, išleistas Lietuvoje.

■    Anykščiuose labai iškilmingai atšvęsti šv. Onos atlaidai. Buvo anykštėnų suvažiavimas, kuriame dalyvavo net ir atvykusieji iš Kanados, Vokietijos, Australijos, Rusijos. Atlaiduose ir suvažiavime dalyvavo ir AT pirmininkas V. Landsbergis su žmona.

■    Vokietijoje, Eichstaette, katalikų institucijų iniciatyva sudarytas komitetas, kuris rūpinsis parama Jėzuitų gimnazijai Kaune.

■    Indijos misijose dirbantis jėzuitas J. Villmes rašo, kad ten vasarą buvo net 107-112 laipsnių karščio kasdien. Dabar jau pradėjo darbą jėzuitų vedamoje mokykloje, kur auklėjama 2200 berniukų ir mergaičių. Labai dėkoja už Mišių aukas, jo adresas: J. Willmes, SJ, St. Xavier School, Jaipur, Raj. 302001, India.

■    Vietname buvo paruošti 43 klierikai kunigo šventimams, bet raudonųjų vyriausybė teleido įšventinti 37. Vis tiek tai didžiausias skaičius ten įšventintų, bevaldant komunistams.

■    Steubenvillės universiteto sodyboje, JAV-se, pastatytas paminklas nužudytiems negimusiems kūdikiams. Šimtai studenčių aplanko šį paminklą pasimelsti net su ašaromis.

■    Sniečkaus mieste, kur buvo numatyta pastatyti Lenino paminklą, dabar statoma bažnyčia. Projekto autorius R. Beinortas.

Juoz. Pr.