Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Šypsuliai

Vienas institutas nustatė, kad žmonos po vedybų per pirmus penkerius metus stengiasi pakeisti savo vyro eiseną, drabužius, šukuoseną ir kalbą. Tai joms visada pavyksta. Bet vieną gražią dieną 80% visų vyrų išgirsta žmonos pastabą: “Tu visai nebe vyriškis, už kurio aš ištekėjau!”

Kuboje žmogus pagauna upėje žuvį ir duoda žmonai:

—    Iškepk su sviestu.

—    Nėra sviesto.

—    Tai su alyva.

—    Nė alyvos neturime.

—    Tai ant karštų anglių.

—    O kur tu gausi tų anglių?

Žmogus trenkė žuvį į upę, kuri iškišo galvą ir sušuko:

—    Tegyvuoja Fidel Castro!

—Daktare, nugarą man skaudžiai varsto. Prašau mane išgydyti.

—    Negaliu. Aš esu filosofijos daktaras.

—    O, tai atsiprašau. Šia liga dar aš nesergu.

Moljeras sirgo, tai tarnaitė pakvietė gydytoją. Kai jis atėjo, tarnaitė pranešė, bet Moljeras atsakė:

— Pasakyk jam, kad aš sergu ir nieko negaliu priimti.

Žinomas arktikos keliautojas E. Knuth buvo pakviestas garbės pirmininku choro varžybose. Per atidarymą Knuth savo kalboje pasakė:

—    Dainavimas — puikus dalykas ir labai naudingas. Dainavimas kartą man išgelbėjo gyvybę.

Dalyviai labai susidomėjo ir nutilo, o jis tęsė:

—    Kartą poliarinės nakties metu sėdėjome ledo troboje. Staiga tarp durų pasirodė baltasis lokys. Mūsų ginklai buvo gretimoje palapinėje. Neturėjome nei peilio, nei žeberklo. Visiškai neturėjome kuo gintis. Pradėjome choru dainuoti. Tuojau pagelbėjo — lokys išsigando ir pabėgo.

Per tikybos pamoką seselė užklausė mažą mergaitę, kas buvo Mozė.

—    Mozė buvo faraono dukters vaikas.

—    Ne visai taip, — pataiso seselė. — Jis nebuvo jos tikras vaikas, tik jį rado pintinėje Nilo pakraštyje ir parsinešusi užaugino.

— Ha, — nusišypsojo mergaitė, — tai tik taip ji parsinešusi vaiką aiškinosi tėvui.

Alimentai tai yra dviejų žmonių klaida, už kurią tik vienas moka.