Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Tėvynėje

Paruošė Gediminas Vakaris

TELŠIŲ KUNIGŲ SEMINARIJA

    Neseniai atkurta Telšių kunigų seminarija pirmąją laidą išleis tik po dvejų metų. Trijuose kursuose studijuoja 67 klierikai. Mokslas trunka penkerius metus. Baigusieji bus šventinami kunigais. Trys klierikai po antro kurso studijuoja Romoje, Opus Dei universitete, gyvena Šv. Kazimiero kolegijoje. Stipendijas jiems yra paskyrę Amerikos katalikų vyskupai.

    Norintys pakliūti į Telšių kunigų seminariją, turi pateikti pareiškimus ir išlaikyti egzaminus — rašto darbas dvasine tema ir tikėjimo pagrindai. Stoti į seminariją kviečiami doro elgesio praktikuojantys katalikai. Jie turi būti baigę vidurines bendro lavinimo ar specialiąsias mokyklas, turintys parapijos klebono duotą elgesio pažymėjimą. (Lietuvos aidas)

GERVĖČIUS APLANKĖ LIETUVOS IR BALTARUSIJOS PARLAMENTŲ PIRMININKAI

    Baltarusijos ir Lietuvos valstybių vadovams žmonės pateikė daugiausia buitinio pobūdžio klausimus. Vytautas Landsbergis aplankė kelis lietuviškus kaimus. Rimdžiūnuose apžiūrėjo statomą lietuvių kultūros centrą. Svečiavosi jaukioje lietuvės Janinos Treipšienės sodyboje, pabuvo mūrinėje Gervėčių bažnyčioje, stabtelėjo prie lietuvių visus sovietmečius stropiai saugotos koplyčios, klausėsi graudžiai liūdnų Baltarusijos lietuvių dainų. Vėlai vakare Vyriausybės viloje prie Naručio ežero prasidėjo V. Landsbergio ir

    S. Šuškevičiaus derybos. Pagrindinis vadovų rūpestis, kad būtų nuoširdūs Baltarusijos ir Lietuvos valstybių santykiai. Pasak Gervėčių lietuvių, šimtus metų čia kojos nekėlę Lietuvos prezidentai. (Lietuvos aidas)

VERTĖJAS ALFREDAS FRANCKA1TIS

    Neseniai atšventęs septyniasdešimtmetį poetas ir vertėjas iš VFR Alfredas Franckaitis, kilęs nuo Kybartų. Lankė Kauno vokiečių gimnaziją, o baigė Kauno 6-tąją gimnaziją Šančiuose. Čia mokydamasis, pradėjo versti lietuvių poetų eilėraščius. “Susižavėjimą, meilę lietuvių kalbai ir lietuvių literatūrai išugdė mano puikūs lietuvių kalbos mokytojai — Bronė Vosylytė (pokario metais dirbusi Lietuvių kalbos ir literatūros institute) ir Andrius Ašmantas. Tad nuo gimnazijos laikų įsimylėjęs lietuvių literatūrą ...” — sako Alfredas Franckaitis. Jis šiandien yra žinomas lietuvių poezijos, taip pat ir prozos, dramų vertėjas į vokiečių kalbą. Jis yra vertęs 136 lietuvių poetų bei rašytojų kūrybą. VFR, Gerhardo Rautenbergo leidykloje išėjo A. Franckaičio išverstas “Anykščių šilelis”, Maironio poezijos rinktinė, V. Mykolaičio-Putino poezijos rinktinė. Šiuo metu poetas baigia rengti spaudai daktaro Jurgio Zauerveino lietuviškai parašytų eilėraščių rinktinę.

A. Franckaitis ne tik verčia mūsų kūrybą į vokiečių kalbą, bet ir pats rašo eilėraščius lietuviškai. Štai jo eilėraštis:

DUONA

    Mano močiutė pagimdė šešiolika vaikų.

    Ir kiekvieną jų paženklino kryžiaus ženklu.

    Kai jai į glėbį dėjo anūką pirmąjį

    Mane!tada jinai ir jį paženklino kryžiaus ženklu.

    Visiems ji duoną kepė.

    Užteko jos visiems.

    Ir išdalijo jiems,

    Paženklintą kryžiaus ženklu

    Seniai jau sengalvėlė Ilsisi kapuos šaltuos.

    Bet duonos kepalėliaiir mano jau vaikeliai

    — paženklinti kryžiaus ženklu ...

(Lietuvos aidas)

LIETUVOJE SAUSRA !

    Gegužės pirmoje pusėje Lietuva pakliuvo į vakarų ciklonų įtaką, todėl vyravo lietingi orai, dirvos buvo šlapios. Susidarė nepalankios sąlygos sėjai ir ji užsitęsė.

    Nuo gegužės vidurio ciklonai ėmė keliauti per Skandinavijos šiaurinę dalį, o virš Lietuvos, Lenkijos susiformavo Azorų anticiklono gūbrys, nustojo liję. Paros vidutinė temperatūra buvo aukštesnė kaip 10 laipsnių Celsijaus. Prasidėjo sausi ir saulėti orai. Nuo gegužės 22-osios Lietuvos orus lėmė anticiklonai, kurie formavosi virš Skandinavijos ir sklido j pietryčius. Įsiviešpatavo meridianinė oro masių cirkuliacija. Atlanto ciklonai judėjo, aplenkdami Lietuvą. Tik retkarčiais kurią nors Lietuvos dalį užkliudydavo tolimo ciklono pakraštys. Vyravo saulėti ir labai sausi orai. Birželio mėnesį saulė spindėjo 315— 395 valandas, tai 80-125 valandomis ilgiau, nei rodo daugiamečiai duomenys. Per šį sausąjį dviejų mėnesių laikotarpį lietaus debesims susidaryti labai trūko drėgmės. Santykinis oro drėgnumas mažesnis nei 30%. Per šiuos du sausus mėnesius daugelyje rajonų silpnai palijo 6-10 kartų, o Vilkaviškio, Šakių, Šilutės, Skuodo rajonuose tik du kartus, ir kritulių kiekis buvo mažesnis nei 10 mm. Kituose rajonuose prilijo 13-30    mm (tai 10-25% daugiamečio kiekio), o pietryčiuose Lazdijų, Varėnos, Trakų, Šalčininkų, Vilniaus rajonuose 30-47 mm (26-35% normos). Pakruojo ir Biržų rajonuose birželio 14-ąją    per parą prilijo 42-45 mm, tačiau tokia smarki liūtis per trumpą laiką nelabai daug galėjo padėti, nors per šią sausrą kritulių suma buvo didesnė nei kituose rajonuose.

    Nuo gegužės antro dešimtadalio Lietuvos upės ėmė slūgti. Birželio mėnesį mažose upėse prasidėjo Lietuvai nebūdingas ankstyvas nusėdimas. Žemiausi vandens lygiai ir debitai būna vasaros antroje pusėje ir rudens pradžioje. Šiemet jau liepos pradžioje mažose upėse vanduo nuseko arti daugiamečio minimumo. Svylos, Pilvės, Milupės, Smilgos, Agluonos ir kituose upeliuose vandens debitas sumažėjo iki nulio. Vandens tėkmė kai kuriuose upeliuose sustojo. Pradėjo džiūti upeliukai.

    Nuo gegužės 23 Lietuvoje buvo trečios klasės miškų gaisringumas. Birželio 8-tąją jau siekė ketvirtą klasę. Miškuose grybai dygo labai menkai. Mėlynės uogos buvo ne ką didesnės už pipirus.

    Ypatingai sausi orai vyravo per pirmąjį liepos dešimtadienį Lazdijuose, Varėnuose, Ukmergėje, Raseiniuose. Saulė nuo liepos pirmos dienos iki 10 d spindėjo 110-135 valandas, t.y. 80-95 valandas ilgiau negu norma.

    Žemės ūkio kultūros drėgmės užteko tik iki birželio vidurio. Ypač drėgmės sumažėjo birželio pabaigoje, kai augalams labiausiai reikėjo vandens. Pasėliai buvo labai žemi, tesiekė 45 cm, o Molėtų, Širvintų, Trakų, Kaišiadorių kraštuose vos 30 cm.

    Gegužės primoje pusėje pasėti linai “Belin-ka” sužydėjo, būdami 45-60 cm aukščio. Pernai stebėtuose laukuose linai siekė 55-75 cm aukščio.

    Blogiausiai bulvės augo lengvose rytinėse Lietuvos žemėse. Laukuose labai daug Kolorado vabalų.

    Kukurūzų aukštis nuo 17 cm (Kaišiadoryse) iki 73 cm (Dotnuvoje). Žemdirbiai jau apskaičiavo būsimus nuostolius dėl sausros. Anot Žemės ūkio ministerijos vyr. agronomo A. Žėko — grūdų bus prikulta 15 mil tonų — dviem milijonais tonų mažiau negu pernai. Dvigubai mažesnio tikimasi cukrinių runkelių ir bulvių derliaus. Daržovių pernai buvo išauginta 381 tūkst. tonų, o šiemet žadama nuimti tik 170 tūkst. tonų.

    Manoma, kad javai nepasitaisys ir palijus. Linų, kurie nuo sausros nukentėjo labiausiai, tikimasi nuimti tik 33% pernykščio derliaus. Mažiausiai nukentėjo žieminiai javai. (Lietuvos aidas)

■    Katalikų Bažnyčios naują katekizmą galutinai patvirtino popiežius Jonas Paulius II, pažymėdamas, kad knyga tiksliai perduoda II Vatikano suvažiavimo nutarimus. Tų pagrindinių Katalikų Bažnyčios tiesų surašymas buvo didelis darbas, į kurį jungėsi viso pasaulio vyskupai. Turėjo būti persvarstyta apie 24.000 siūlomų pataisų.

■    New Orleans mieste, JAV-se, liepos 9-12 dienomis įvyko amerikiečių-afrikiečių kongresas, siekiant sustiprinti jų šeimų ryšius.