Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

MINTYS SPALIO MĖNESIUI

KUN. K. J. AMBRASAS, S J

     Vienąkart Napoleonas, sėdėdamas teatre, pamatė, kad jo adjutantas visą laiką laiko pasikišęs ranką po munduro skvernu. Imperatorius, nieko nesakęs, pamažėle ima ir ištraukia tą ranką iš po skverno. Kai joje Napoleonas pamatė rožančių, tepasakė: “Dabar tavimi pasitikiu dar labiau negu anksčiau. Daryk taip ir toliau ...”

     Žinoma, geriausia rožančių kalbėti bažnyčioje, prieš Švenčiausiąjį Sakramentą, bet kas šitaip ir kiek taip gali padaryti? Tai būtų gražiausia ir pagarbiausia. Tačiau jokiu būdu nebus nei maldos išniekinimas, nei pažeminimas, jei mes jį kalbėsime prie prekystalio, laukdami eilutėje pieno ar duonos; jei kalbėsim jį traukiny ar autobuse; jei jo karolėlius varstysim, laukdami susitikimo vietoje pažįstamo, ar tol, kol padavėjas restorane mums atneš pietus. Tebūna tarsi tarp palydovo ir kosminio centro palaikomas nuolatinis ryšys, nuolatinis mūsų pagarbos, padėkos ir prašymų kartojimas.

     Tebūna čia gyvas, jautrus atsiliepimas į tą dangaus Karalienės nesiliaujantį maldavimą: kalbėkite rožančių, kuris yra galingas ginklas išmelsti taikos, laisvės, ramybės mūsų šeimoms, tautoms, visam pasauliui. Išgirskime šį Taikos Karalienės dabar primygtinai kartojamą prašymą. Auka, kančia, išmalda, tyla, santūrumo praktika prie stalo, vaišėse, visame gyvenime.

XV šimtmečio Marijos paveikslas Burgos mieste, Ispanijoje
 
    Ištižimui, apsirijimui, neskaistumui, palaidumui priešpastatykime valingumą, ryžtą, dorą, visapusišką santūrumą, kuris turi būti neiškraipytas, bet išradingas, kūrybiškas. Kaip nuodėmės ir nesaikingumo formos randa vis naujus pavidalus, naujus išraiškos ir vaizdavimo būdus, taip ir nuovokus, tiesą ir gėrį širdyje nešiojąs katalikas gali ir turi išradingai savo kasdieniame gyvenime kiekvieną akimirką rasti progų, kaip suvadelioti savo netvarkingą mintį, bėglų ir dažnai ne ten, kur reikia, nukrypstantį žvilgsnį, skersą žodį, kaip suveržti pavadžius savo netinkamam elgesiui viešumoje ir pačiam su savimi. Reikia nuolatinės kontrolės savo jausmui, mostui, kad bent šiek tiek būtų pasipriešinta perdėtam mąstymo, elgesio ir gyvensenos liberalizmui, neribotam laisvos minties ir elgesio savivaliavimui, kuris neretai nuveda į nusikaltimą ir maišatį tiek tautų, tiek ir dvasios gyvenime.

     Ypač per šį mėnesį skirkime daugiau maldos, aukos ir atgailos darbų už mūsų šeimas, už mūsų visos tautos šeimą, kuri taip susiskaldžiusi, taip ardoma vidaus ir išorės veiksnių. Tad galinga savo malda, itin rožančiaus ginklu susivienykime į nuolatinį ir sutartinį prašymą:

     — Geroji ir išmintingoji šv. Šeimos Motina, kuri ant savo kelių laikei Kūdikėlį Jėzų, priimk ant savo kelių kartu ir mus, besiblaškančius ir net kartais nustojančius vilties savo galingu užtarimu! Tebūna rami mūsų širdis Tavo motiniškos globos artumoje! Tebūna mūsų tėvynėje ir visame pasaulyje visad giedras, saulėtas dangus... Išmelsk mums malonės, kad visos šeimos grįžtų prie altoriaus, į bažnyčias, kad imtųsi kasdienės maldos, kuri būtų ne tik vieno nario, bet ir visos šeimos lūpose. Kad mūsų šeimose būtų bendrai skaitomas Šv. Raštas, bendrai aptariami rūpesčiai ir sunkumai, kad šeimose, tuose Dievo kūriniuose, gražiausiai išsiskleistų Dievo tiesos ir meilės spinduliai. Tetampa mūsų šeimos palaimos, savitarpio supratimo ir gėrio šaltiniais.