Paruošė Gediminas Vakaris
DZŪKIJOJE UŽDERĖJO GRYBAI
Po karštos ir sausos vasaros, palijus rudens lietui, Dzūkijos miškuose lyg iš gausybės rago pasipylė grybai. Daugelis vietos gyventojų nuo ryto ik vakaro duodasi po miškus, nes retas kuris uždirba tiek, kad pragyventų. Nemažai žmonių j Dzūkijos miškus suvažiuoja ir iš apylinkinių miestų.
Kartu su grybais ėmė dygti ir įvairios firmos, superkančios miškų gėrybes. Iš supirkimo vietų grybai vežami į Vokietijos konservų įmones. Kelionė ilga, todėl įmones pasiekia tik apie 60% surinktų grybų, tinkamų konservuoti. Dzūkijos miškai, atrodo, vokiečius patenkina grybų gausa ir kainomis. Voveraičių superkama 1-3 tonas kasdien. Už kilogramą mokama 8-10 Vokietijos markių. Už baravykų kg 1-5 mk. Dzūkui tai nemaži pinigai. Užsidirba nors duonai. (Lietuvos aidas)
SPALIO 12 D. LIETUVOJE PIRMAS SNIEGAS
Spalio 11d. dar griaudė, o 12 d. rytą daug kur Rytų Lietuvoje iškrito pirmasis sniegas, jį atpūtė virš Norvegijos susiformavęs ciklonas, kuris paskui save patraukė ir šaltą žvarbų orą.
Spalį saulės spinduliavimo balansas jau yra neigiamas. Diena po dienos ilgėja naktys ir greitai vėsta. Šiltos bobų vasaros jau sunku tikėtis.
Lietuvoje kas dešimt metų 3-4 kartus spalio mėnuo būna šaltas. 1956 m. spalio mėn. naktimis buvo 9-15, o rytiniuose rajonuose 16-20 laipsnių C. šalčio. Šaltas buvo ir 1976 m. spalis. Istorijos šaltiniai liudija, kad 1459, 1496, 1513 metais žiema prasidėjo nuo šv. Mykolo (rugsėjo 29), o 1928, 1939, 1941 metų žiemos — nuo šv. Martyno (lapkričio 11 d.).
Šis ankstyvas gausus ir šlapias sniegas pridarė daug rūpesčių ryšininkams. Daug kur nutrauktos telefono bei elektros linijos, išversti stulpai. Ypatingai nukentėjo Utenos, Vilniaus, Panevėžio ir Kauno apylinkės.
Per parą Dūkšte iškrito 15 cm sniego. Vilniuje buvo balta kaip žiemą. Dar žaliuojantys krūmai prilenkti prie žemės, nulaužytos šakos, kai kur neišlaikę svorio išvirto medžiai. Labiausiai nukentėjo keturios apylinkės — Kaišiadorių, Anykščių, Ukmergės ir Širvintų. (Lietuvos aidas)
RINKLIAVA ĮVAŽIUOJANT Į VILNIAUS SENAMIESTĮ
Nemažai Europos miestų rinkliavą daro jau seniai, o vilniečiai kelio ženklus, perspėjančius apie mokamą įvažiavimą į senamiestį, pamatė tik spalio mėnesį. Pinigų rinkimo vietos įrengtos Islandijos, Rusų, Subačiaus, Arklių ir Trakų gatvėse. Senamiesčio gyventojai ir turintieji senamiestyje garažus, mokės penkis kartus mažiau. Rinkliava nebus imama iš specialios paskirties automobilių — ugniagesių, policijos, greitosios medicinos pagalbos, invalidų, avarinės tarnybos. (Lietuvos aidas)
KANKINIMŲ MUZIEJUS SAUGUMO RŪSIUOSE
Gedimino prospekte, šalia buvusių KGB rūmų centrinio įėjimo, stovi memorialinis akmuo su užrašu — “Šiuose rūmuose, pastatytuose 1890 metais apygardos teismui, per visas okupacijas veikė kankinimų įstaigos — teismas ir prokuratūra, gestapas, KGB. Čia buvo planuojamas gyventojų genocidas, kalinami, tardomi ir žudomi Lietuvos valstybės piliečiai”. Čia bus rodoma ir saugoma kankinimų Lietuvoje tyrimo centro surinkta medžiaga ir dokumentai apie bolševizmo ir nacizmo okupacinių režimų aukas. (Lietuvos aidas)
PIRMASIS 1940 METAIS KOMUNISTŲ AREŠTUOTAS KUNIGAS
Kunigas Stanislovas Rimkus, baigęs Telšių kunigų seminariją, buvo paskirtas į vieną žymiausių Žemaitijos parapijų — Kražius. Čia kunigaudamas pradėjo leisti iliustruotą žurnalą “Kražių aidai”. Rašė straipsnius į “Tiesos kelią”, “Draugiją”, “Žemaičių prietelį”.
Buvusi kunigo mokinė kražietė N. prisimena: “Kunigas Rimkus puikiai sakydavo neilgus, ugningus pamokslus. Dažnai parklupdydavo visą bažnyčią ant kelių. Labiausiai mus žavėjo kunigo energija, jo neblėstantis užsidegimas, linksmumas, paprastumas ir nuoširdumas. Kražiuose kun. Rimkus yra nepaprastai daug nuveikęs. Apdovanotas puikiais organizaciniais sugebėjimais, jis Kražių gyvenime padarė tiesiog revoliucinį perversmą. Būrė žmones į katalikiškas organizacijas, stengėsi palaikyti santykius su įvairiausių pažiūrų žmonėmis. Rengė šventes, kongresus, gegužines, dažnai pakviesdavo žymių svečių”.
Atėjo 1940 metų priverstinio balsavimo diena. Kiekvieno balsuojančio pase dedamas antspaudas — “Liaudies seimui balsavo”. Kas nėjo balsuoti, kieno pasai liko be antspaudo, tas pateko į liaudies priešų sąrašus. Tarp jų buvo ir kun. S. Rimkaus pavardė.
Kražietė N. prisimena: “Gyvenimas kaskart darėsi tamsesnis ir baisesnis. Žodis “išvežė” tada skambėjo beveik kasdien kaip gedulingas varpas. Vieną rytą bažnyčioje nepasirodė ir kun. Rimkus. Išvežė... žinia juodu aidu perplaukė per Kražius. Žmonės kalbėjo apie išdaviką..
Praslinkus 10 mėnesių nuo arešto, prasidėjus karui 1941 birželio 22 d. 5 val. 50 min. dviem sunkvežimiais kun. S. Rimkus su kitais kaliniais iš Raseinių kalėjimo buvo išvežtas į Panevėžio geležinkelio stotį ir įgrūstas į vagoną. 1941 m. rugsėjo 30 d. suimtuosius uždarė į Petropavlovsko kalėjimą ir numarino badu.
Kun. S. Rimkus žuvo, būdamas labai jaunas. Tačiau jo gyvenimo auka nedingo kartu su mirtimi — ji ir šiandien tebeneša palaimą mūsų tautai.
Pranašiški ir prasmingi žodžiai, kuriuos kun. Stanislovas pasirinko devizu primicijų proga: “Matykite, kad aš ne tik sau vargau, bet visiems, kurie ieško tiesos” (Ekl. 24,47).
Kražiuose per šv. Roko atlaidus buvo pagerbtas kun. Stanislovo Rimkaus atminimas. (Lietuvos aidas)