Vytenis Statkus
Lietuviškajame skautybės judėjime turime įvairiausių profesijų narių, jų tarpe ir dvasininkų. Yra suaugusių, kurie į skautišką veiklą įsilieja, anksčiau nebuvę skautais. Jie savo pasiimtas pareigas atlieka gerai, gaudami atliktos pareigos pasitenkinimą. Dirbti skautų organizacijoje dvasininkai paprastai skiriami vyresnybės. Daugeliu atvejų jų skautybės pažinimas, juo labiau praktinis išgyvenimas, būna pripuolamas ir fragmentinis, o tai yra nuostolis tiek pačiam skautų kapelionui, tiek ir skautams.
Vyresnysis skautininkas filisteris kun. Juozas Vaišnys, SJ
* 1926
To negalima sakyti, kalbant apie solenizantą, jėzuitą kun. Juozą Vaišnį, SJ. Jis gimė lietuviu ir buvo pakrikštytas kataliku, jo neatsiklausiant. Vienas ankstyvųjų jo gyvenime paties apsisprendimu žengtų žingsnių buvo įstojimas į skautų organizaciją. Tai buvo 1926 metais, jam mokantis Rygiškių Jono gimnazijoje Marijampolėje. Pažymėtina, kad kartu su juo stojo, dar pradžios mokykloje susidraugautas, Stepas Kairys, nuveikęs didelių darbų skautų organizacijai.
* 1928
1928 metų vasarą Lietuvos Skautų Sąjunga savo gyvavimo dešimtmetį paminėjo pirmąja Tautine stovykla Aukštosios Panemunės šile. Jai baigiantis, visai stovyklai uždarymo iškilmėse buvo paskelbta, kad Juozas Vaišnys už stovykloje parodytą skautiškumą gauna specialų pagyrimą.
* 1934
1934 m. Marijampolėje baigęs Rygiškių Jono gimnaziją, įstojo į jėzuitų ordiną ir buvo išsiųstas studijuoti į Innsbrucką Austrijoje. Šiuo laikotarpiu jo aktyvus skautavimas laikinai sustojo. 1938 m. Austriją prijungus prie Vokietijos, studijų tęsti persikėlė į Italiją. Teologijos fakultetą baigė Gregorianum universitete Romoje ir 1943 m. įšventintas kunigu.
* 1948
Po poros metų persikėlė į šiaurinę Italiją, kur netrukus įsitraukė į darbą su atsikūrusiais italų skautais, pradžioje Torine, vėliau Genovoje. 1948 m. prie Como ežero baigė aukštuosius skautų vadovų kursus ir buvo paskirtas vadovauti visos Ligurijos skautų vadovų lavinimui.
* 1949
Neilgai teko tą darbą dirbti, nes Amerikoje įsikūrė lietuviai jėzuitai, ir kun.Vaišnys 1949 m. balandžio 23 d. atvyko į Čikagą. Kaip tik tą vakarą jėzuitų namuose vyko skautų sueiga, kurioje ir jis dalyvavo. Nelengviau buvo atsiskirti su skautais Italijoje, kur jis buvo labai nuoširdžiai priimtas, aktyviai skautavo, su skautais artimai ir nuoširdžiai bendravo, jiems visokiais būdais stengėsi padėti, ypač dvasiniame gyvenime. Prieš pat jam išplaukiant į Ameriką, į laivą Genovos uoste jo atsisveikinti atėjo būrys skautų. Tai buvo labai gražus, įspūdingas ir graudus įvykis, neišdildomai likęs kun.Vaišnio atmintyje.
Tik atvykęs į JAV, kun. Vaišnys buvo paskirtas JAV rajono dvasios vadu. Paskui jam tekdavo Brolijos, Seserijos ir visos Sąjungos dvasios vadovo pareigos, vadovavimas įvairioms stovykloms ir vadovų kursams. Čikagoje daug metų buvo visų keturių tuntų: Aušros Vartų, Lituanicos, Kernavės ir Nerijos dvasios vadovas.
* 1956-1972
Su italų skautais iškyloje.
Jo darbas ir skautiškas patyrimas Lietuvių Skautų Sąjungos vadovybės buvo įvertintas ir atitinkamai pažymėtas. 1956 m. buvo pakeltas į vyresniojo skautininko laipsnį. Įvairomis progomis apdovanotas Lelijos, Padėkos, o 1972 m. ir aukščiausiu LSS garbės žymeniu: Geležinio Vilko ordinu.
* 1989
1989 m. liepos mėn. įstojo į Akademinį Skautų Sąjūdį ir vienus metus pirmininkavo Filisterių s-gos Čikagos skyriui.
Šią trumpą kun., vyr. sktn., fil. Juozo Vaišnio skautiškos veiklos apžvalgą dera baigti prasminga išvada. Bet kuri veikla turi savo tikslą, savo prasmę. Skautybės sąjūdžio kūrėjas Baden-Powell prieš savo gyvenimo pabaigą sąjūdžio nariams paliko paakinimą: “Stenkitės, kad pasaulį apleisdami jį paliktumėte geresnį, negu jį radote savo gyvenimo pradžioje”. Ačiū Dievui, Juozas Vaišnys pasaulio dar nepalieka, bet jo darbai pasaulį tikrai pagerino.