Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S J.
Ar teiktinas vartoti švietimietis?
“Kalbos praktikos patarimuos” (1985) pažymėta, kad šio naujadaro vietoje esą geriau vartoti švietimo darbuotojąar pedagogą, mokytoją(p. 300). Ir iš tikrųjų lietuvių kalbai, ypač tarmėms, nebūdinga darytis asmens pavadinimų pagal profesiją su priesaga -ietis.Su šia priesaga labiau linkstama kurtis asmens pavadinimų, rodančių jo kilimo ar gyvenamąją vietą (plg. kaimietis, miestietis, sodietis, suvalkietis, kaunietis, vilnietisir kt.). Todėl tinkamesnis švietimo sistemos darbininkui vadinti yra dvižodis junginys švietimo darbuotojas.
Tiesa, bendrinėje kalboje yra ir išimčių — žodžių, kurie reiškia ne asmens kilimo ar gyvenamąją vietą, o asmens priklausymą tam tikram kolektyvui (pvz., ansamblietis, tautietis).Tačiau dauginti tokių išimtinių darinių netikslinga. Beje, Jablonskis savo kalbos straipsniuose keitė pasaulietįį pasaulininką,nors pastarasis veikiausiai dėl savo ilgumo vartosenoje neprigijo. (Jonas Palionis)
Ar vartotinas pasakymas atidengti ugnį?
Pasakymas atidengti ugnįbuvo dažnai vartojamas sovietų spaudoje, pvz.: Žvalgai (...) atidengė ugnį(J. Macijauskas). Jis pateikiamas ir akademiniame “Lietuvių kalbos žodyne” (T. 2. P. 405) ir yra tikriausiai apredaguotas vertinys iš rusų otkryt’ ogon’vietoj lietuviškai kalbančių karininkų vartoto žargono atidaryti ugnį.
1983 m. išleisto Ch. Lemcheno “Rusų-lietuvių kalbų žodyno” (T. 2. P. 546) rusų pasakymo otkryt’ ogon’lietuviškas atitikmuo yra paleisti ugnįir pradėti šaudyti.Jis gerai derinasi prie kitų lietuviškų pasakymų: paleisti šūvį, paleisti kulką, paleisti strėlę, paleisti salvę.Pasakymas paleisti ugnįnesvetimas ir mūsų tarmėms, plg.: Naktį ugnį vieną paleido iš brauninko ans Darbėnai (LKŽ VII 282). Todėl rusų pasakymo otkryt’ ogon’geriausias lietuviškas atitikmuo būtų paleist ugnį.(Albertas Rosinas)
Kepurę užsidėtiar kitaip?
Kad kepuręar skrybėlęgalima tik užsidėti, rašyta jau ne vieną kartą (žr. Lietuvių kalbos sekcijos sąsiuvinis. 1969. Nr. P. 5; Kučinskaitė A. Kaip kitaip pasakyti // Mūsų kalba. 1974. Nr. 8. P. 14). Užsidėtigalima ne tik kepurę ar skrybėlę, bet ir akinius(ant nosies), naštą(ant pečių).
Visa, ką užsidedame, galima nusiimti,t.y. nusiimti kepurę, skrybėlę, akinius, naštą.(Albertas Rosinas)
Kaip linksniuotini sudėtiniai kiekiniai skaitvardžiai?
Visi nuo mažens žinome, kad vienaip linksniuojami sudėtiniai kelintiniai (kaitomas tik paskutinis žodis: Gimiau tūkstantis devyni šimtai dvidešimt aštuntaisiais metais)ir kitaip — sudėtiniai kiekiniai skaitvardžiai (kaitomi visi žodžiai: algos kas mėnesį gaunu vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt penkis rublius).
Radijo televizijos kalbėtojai, deja, viską sujaukia j vieną krūvą — kiekiniai sudėtiniai skaitvardžiai jų linksniuojami taip pat, kaip ir atitinkami kelintiniai: prieš keturi šimtai (=keturis šimtus) dvidešimt penkerius metus; Tai rimta firma, turinti šimtas (=šimtą) trisdešimt penkis narius (Vytautas Būda)
Kaip taisyti kad su bendratimi?
Daugelis žino: kadsu bendratimi tikslui reikšti netinka, bet šią iš rusų kalbos paimtą sintaksinę konstrukciją atkakliai vartoja. Tik pasiklausykime dažno kviestinio televizijos arba radijo kalbėtojo ir išgirsime; Turime viską daryti, kad apsidrausti nuo pavojų; Laiko maža, kad atsakytiį visus klausimus; Kad sudominti mokinius, rengiame išvykas; Yra pasiūlymas, kad įsteigti Baltijos pagalbos fondą.
Taisyti čia galima bent trejopai. Beveik visur po kad vietoj tokios bendraties tiks tariamoji nuosaka: Turime viską daryti, kad apsidraustume nuo pavojų; Kad sudomintume mokinius, rengiame išvykas. O jei esame linkę išlaikyti bendratį, vietoj kad čia daug kur tiks veiksmažodžio norėti (tik ne siekti) padalyvis (beasmeniuose sakiniuose) arba pusdalyvis (asmeniniuose sakiniuose): Laiko maža, norint atsakyti į visus klausimus; Norėdami sudominti mokinius, rengiame išvykas. Pagaliau yra trečias — labai patogus, tik kažkodėl primirštas — taisymo būdas; žiūrime, ar kad, neįmanoma išleisti. Jei įmanoma, šį kad paprasčiausia/ išmetame ir paliekame tik bendratį: Yra pasiūlymas, kad įsteigti (=pasiūlymas įsteigti) Baltijos pagalbos fondą; Susitikome, kad pasidalyti (=susitikome pasidalyti) darbo patirtimi; Mokyklai reikia autobuso, kad išvežti vaikus (=autobuso vaikams vežioti, vežti) į gamtą. (Jonas Šukys)
(“Gimtoji kalba”, 1992, Nr. 6)