■ Lietuvos katalikai gavo iš Vokietijos televizijos studiją. Joje bus ruošiama televizijai religinio turinio filmai ir vaizdajuostės parapijoms. Bet Lietuvos televizijos vadovybė bando kiek sumažinti šių programų laiką.
■ Nijolė Sadūnaitė vienu metu sudraskė gerą pluoštą pornografinių leidinių. Jų leidybos centras iškėlė jai bylą, kuri tęsėsi pusantrų metų. Pagaliau tų leidinių koncernas, pasijutęs nejaukiai prieš pasaulį, paprašė bylą teisme nutraukti.
■ Asyžiuje sausio 10 d. buvo surengtos maldos už taiką pasaulyje, ypač Balkanuose. Tą maldų dieną buvo atvykusių vyskupų net iš 32 kraštų, kurie drauge koncelebravo šv. Mišias. Iš Lietuvos buvo atvykęs Panevėžio vyskupas J. Preikšas. Taip pat dalyvavo Lietuvos ambasadorius prie Vatikano Kazys Lozoraitis.
■ Lietuvos ambasada prie Vatikano persikėlė į naujas patalpas pačiame Romos miesto centre. Naujas adresas: Ambasciada di Lituania presso la Santa Sede, Piazza Famese 44, 00186 Roma, Italia. Tel. 686-78-55. Fax 688-57-86.
■ Lietuvoje charizmatinis, ekumeninis sąjūdis “Gyvieji akmenys” leidžia turiningą religinį žurnalą “Gyvenimas šviesoje”, kuriame gausu originalių ir verstinių straipsnių. Leidžiamas Kaune (Riomerio 16-44) 1500 tiražu. Per metus išeina 6-10 numeriai. Artimas žurnalo bendradarbis yra Kanadoje gyvenantis V. Kolyčius.
■ Lietuvos katalikų mokslo akademijos Vilniaus centras paskyrė premiją už geriausią 1992 išleistą religinę knygą “Jėzaus gyvenimas ir jo mokslas” jos autoriui kun. A. Liuimai, SJ. Komisiją sudarė: dr. A. Tyla, prof. Z. Zinkevičius ir prel. K. Vasiliauskas. Premijos mecenatas — prel. J. Prunskis.
■ Vilniaus universitete atidarytas tarptautinis religijos studijų ir tyrimo centras. Atidarymo iškilmėse dalyvavo universiteto rektorius, prorektorius, arkiv. A. Bačkis, švietimo ministras ir gausus būrys studentų. Čia bus dėstoma religijos įvadas, filosofija, krikščioniškoji socialinė doktrina, religingumo psichologija.
■ Kalėdų švenčių dienomis 40 Kauno tarpdiecezinės seminarijos auklėtinių ir Vilniaus arkikatedros jaunimo choras dalyvavo Marijos garbei skirtoje kelionėje į Romą.
■ Rusijos generalinis konsulas Kalkutoje įteikė 1992 metų Tarptautinę Levo Tolstojaus premiją Motinai Teresei už nenuilstamą veiklą, globojant vargšus ir apleistuosius. Ta proga Motina Teresė pareiškė viltį, kad jos įkurta Meilės misionierių vienuolija artimiausiu laiku galės Rusijoje įsteigti penkis centrus, kurie rūpinsis apleistais vaikais.
■ Prisikėlimo šventovė Kaune, buvusi paversta radijo gamykla, dabar grąžinta katalikams. Atstatymo darbai toli pažengę, bet dar jaučiamas didelis lėšų trūkumas.
■ Ispanijos naujametinės apklausos duomenimis, populiariausiu 1992 m. žmogumi pripažintas popiežius Jonas Paulius II, antroje vietoje — Vokietijos kancleris H. Kohl, trečioje — Prancūzijos prezidentas Mitterand.
■ Lietuvos vyčiai Čikagoje vasario 7 d. paminėjo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 75 m. sukaktį. Specialiame bankete buvo pagerbtas Robertas Boris. Lietuvos vyčiai jau parūpino Lietuvos ligoninėms vaistų ir mediciniškų reikmenų už daugiau kaip 6 milijonus dolerių.
■ Lietuvoje tūkstančiui gyventojų 1925 m. Buvo 12 gimimų, o dabar tūkstančiui gyventojų tenka tik keturi naujagimiai. Per 37 metus, įvedus abortus, Lietuva neteko apie du milijonus negimusių kūdikių. Kyla pavojus tautai išmirti.
■ Lietuvių skautų sąjungos žurnalas “Skautų aidas”, leidžiamas Čikagoje, šiemet švenčia 70 m. gyvenimo sukaktį. Jis buvo įsteigtas Šiauliuose 1923 m. Dabar jį redaguoja v.s. A. Saulaitis, SJ, ir Pelėdų skiltis. Administratorė — A. Ramanauskienė. Gausiai iliustruotas, skleidžia Dievo, tėvynės ir artimo meilės idėjas, informuoja apie skautų veiklą pasaulyje ir tarp lietuvių.
■ Marijampolės mokyklos salėje gruodžio 27 d. buvo iškilmingai paminėta istoriko kun. Jono Totoraičio, MIC (1872-1941) gimimo 120 metų sukaktis. Jis buvo Marijampolės marijonų gimnazijos steigėjas, istorijos vadovėlių autorius, Vytauto Didžiojo universitete istorijos dėstytojas. Minėjimą surengė Marijampolės bendrija ir miesto kraštotyros muziejus.
■ Lietuvos katalikai stengiasi organizuoti labdaros valgyklas. Tokią valgyklą atidarė Marijampolės “Caritas”. Tiems tikslams patarnauja ir Vilniaus arkivyskupijos įsteigta Betanijos valgykla, kurią siekiama išplėsti, kad būtų galima pavalgydinti 500 alkstančių.
■ Lietuvos marijonų provincijai vyriausybė 1991 m. pripažino juridinio asmens teises. Marijonams grąžinti vienuolyno pastatai ir gimnazija Marijampolėje, Kauno vienuolyno pastatas ir Šv. Gertrūdos bažnyčia, Ukmergės Šv. Trejybės bažnyčia, Panevėžio Šv. Trejybės bažnyčia ir marijonų koplyčia kartu su vienuolyno pastatais. Siekiama atgauti vienuolyno namus Vilniuje ir Ukmergėje.
Juoz. Pr.