Paruošė MARIJA A. JURKUTĖ
Vėl įamžintas Artūro Sakalausko atminimas
Sugrįžus buvusios partijos nariams į valdžią ir jos iniciatyva pradėjus griauti ir ardyti Parlamento gynėjų pastatytus įtvirtinimus, buldozerio plūgas sulygino su žeme savanorio Artūro Sakalausko, žuvusio prie Parlamento rūmų rugpjūčio pučo metu, paminklą. Jo likučius savanoriai rado baloje. Paminklinio akmens, įmūrinto į asfaltą, traktorius išversti nepajėgė. SKAT štabo savanoriai atstatė paminklą ir įamžino savo draugo Artūro Sakalausko atminimą. Kryžių su užrašu “Nedrįskite kelti rankos prieš Laisvės gynėjus ir jų Atminimą” pašventino Žvėryno parapijos klebonas A. Keina. (“Liet. aidas”)
"Lietuvos širdį" — į pastatus
Prie Seimo rūmų statomame autentiškų barikadų, suręstų 1991-ųjų sausio ir rugpjūčio mėn., memoriale pasigesta dviejų pamatinių blokų, ant kurių užrašyta visame pasaulyje žinomi žodžiai “Lietuvos širdis”. Jie įtraukti į vertybių sąrašą ir turėjo išlikti istorijai. Blokus pavyko surasti Vilniaus rajone, Buivydiškėse, šalia statomų gimdymo namų. Tuo metu kaip tik buvo klojami pastato pamatai. (“Respublika”)
Grąžinami pastatai
Kauno tarpdiecezinei kunigų seminarijai grąžinamas pastatas Papilės gatvėje Nr. 9, kuriame daugiau kaip 40 metų buvo įsikurusi medicinos mokykla. (“Gim. kr.”)
Karaliaus Mindaugo kolegijos pasiūlymai
Šiemet sukanka 740 metų nuo Mindaugo karūnavimo Lietuvos karaliumi. Karaliaus Mindaugo kolegija siūlo 1993-2003 metus paskelbti Karaliaus Mindaugo dešimtmečiu ir sudaryti Lietuvos valstybingumo jubiliejinių metų paminėjimo komitetą. Taip pat siūloma Vilniaus Katedros aikštėje pastatyti paminklą Lietuvos krikštytojui Mindaugui.
Kolegija nutarė kreiptis į Lietuvos vyskupų konferenciją, prašydama, kad popiežiaus vizito ceremonijose būtų paminėtos ir Lietuvos krikšto 740-osios metinės. Šiuos kolegijos pasiūlymus savo parašais remia grupė Lietuvos mokslininkų, kultūros, visuomenės veikėjai. (“Liet. aidas”)
Mykolaičio-Putino šimtmetis
1993 metai į literatūros istoriją įeis kaip V. Mykolaičio-Putino šimtmečio metai. “Vagos” leidykla juos pasitiko gražiu įsidėmėtinu leidiniu “Atsiminimai apie Vincą Mykolaitį-Putiną”. Rinkinį paruošė literatūrologė Donata Mitaitė. Tai solidus, 560 puslapių tomas su 16-ka platesnei publikai mažai žinomų fotografijų iš rašytojo gyvenimo.
Knygon sudėti pasakojimai nušviečia jo būdo bruožus, šiek tiek paaiškina poelgių motyvus poetui tekusio sudėtingo gyvenimo situacijose. (“Lit. ir menas”)
Vilniuje kuriama auksakalių gildija
1995 m. bus minimos auksakalystės amato Vilniuje 500-osios metinės. Susipažinti su senas tradicijas turinčio meno ir amato kūriniais progų sovietiniais metais buvo nedaug, jie dažniausiai buvo laikomi saugyklose. Auksakaliai Lietuvoje nebuvo ruošiami, kai kurie jų studijavo Estijoje. Todėl dabar Lietuvos auksakalius galima suskaičiuoti ant pirštų. Jie visi gyvena sunkų išbandymo laiką — muziejai neturi už ką pirkti darbų, sumažėjo juvelyrinių dirbinių paklausa.
Ieškodami išeities, auksakaliai kuria savo gildiją, turi sumanymų atidaryti galeriją bei mokyklą. (“Respublika”)
Parapija be bažnyčios
Ne tik džiaugsmingai prasidėjo šie metai: Pasvalio rajono Skrebotiškio tikintiesiems sudegė bažnyčia. Penki ugniagesių automobiliai atvyko į gaisrą, liepsnoms persimetus iš pagalbinių patalpų į maldos salę. Ugnis surijo medinį bažnyčios interjerą, altorių. Vertingesnius daiktus dar spėta išgelbėti, tačiau iš didelės bažnyčios liko tik akmens siena. Gaisro priežastis aiški — pernelyg prikūrenta krosnis, nuo kurios užsiplieskė drabužių spinta. Kukliais skaičiavimais, gaisro nuostoliai — 1,5 milijono talonų. (“Respublika”)
Perki bilietą — sakyk pavardę
“Lietuvos geležinkelyje” naujovė — į tarptautinius traukinius, vykstančius į NVS (Nepriklausomų Valstybių Sandraugos) šalis, parduodami vardiniai bilietai (juose užrašoma keleivio pavardė). Pirkdamas bilietą, taip pat lipdamas į traukinį, keleivis privalo pateikti asmens dokumentą. Iš anksto grąžinant nepanaudotą vardinį bilietą, taip pat būtina pateikti tokį dokumentą.
Pasak “Lietuvos geležinkelių” valstybinės įmonės keleivių aptarnavimo skyriaus viršininko pavaduotojos Virginijos Petraitienės, tai daroma, stengiantis išvengti labai išplitusio bilietų perpardavinėjimo. (“Respublika”)
Dirbtinės ašaros
Akcinė bendrovė “Bakteriniai preparatai” pradėjo gaminti naujus vaistus — kaugliukiną. Juo galima gydyti įvairiausias akių ligas. Naujuosius vaistus galima pavadinti dirbtinėmis ašaromis. Medikai pataria juos vartoti profilaktikai — pajutus, kad pavargo akys, po televizijos žiūrėjimo, skaitymo, esant sausam orui. Sausos akys dažnai vargina pagyvenusius žmones, tuos, kuriuos veikia saulė, vėjas, dulkės. Dirbtinės ašaros atgaivina akis.
Preparatą sukūrė Kauno medicinos akademijos profesoriaus Antano Gendrolio vadovaujama specialistų grupė. Jis įregistruotas sveikatos apsaugos ministerijos farmakopėjos komitete. Jam suteiktas vardas pagal tarptautines taisykles: pirmasis skiemuo “kau” žymi miestą, kuriame jis sukurtas, likusi žodžio dalis — pagrindinę preparato dalį — poligliukiną. (“Liet. aidas”)
Pajudėjo...
Vilniaus miesto taryba viename iš posėdžių pritarė vasarą konkurso vertinimo komisijos atrinkto paminklo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui Vilniuje projektui, kurį sukūrė vienas žymiausių XX a. skulptorių, išeivijoje gyvenantis Vytautas Kašuba. Architektas — Henrikas Šilgalis.
Paminklas Lietuvos valdovui Gediminui — vilniečiams labai prasmingas. Gediminas buvo ne tik sumanus ir įžvalgus Lietuvos valstybės vadovas, garsios dinastijos pradininkas, bet ir įtvirtino Vilnių kaip amžinąją Lietuvos sostinę, nuo amžių minimą metraščiuose, legendose ir dainose. Tad nenuostabu, jog vilniečiai taip troško ir nekantravo, kad jų miesto garbei būtų pastatytas paminklas. (“Liet. aidas”)
Bičiulystė
Lietuvos respublikos kultūros ir švietimo ministras D. Trinkūnas ir Lenkijos respublikos kultūros ir meno ministro pavaduotojas M. Jagiello pasirašė bendradarbiavimo ir kultūrinių mainų 1993-1994 metais susitarimą. Jis apima visas kultūros sritis. Numatoma keistis parodomis, koncertais, meno kūrėjų grupėmis, taip pat rūpintis bendrais lenkų ir lietuvių istorijos bei kultūros paminklais, remti periodinę leidybą tautinių mažumų kalbomis ir kt. (“Liet. aidas”)
Pora žinučių iš "Lietuvos aido"
• Lietuva tapo pirmąja Rytų Europos šalimi, su kuria Lenkijos ryšių ministerija pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo pašto ir telekomunikacijų srityje.
• Kultūros ir švietimo ministerija pateikė naują mokymo planą, kur numatoma ateinančiais mokslo metais bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių žinias vertinti 10 balų sistema. Dabar yra 5 balų vertinimo sistema.