Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, SJ
Nijolė Sližienė
Su kabutėmis rašomi vadinamieji simboliniai pavadinimai. Juos sudaro žodžiai, vartojami perkeltine reikšme. Be kabučių jie reikštų visai kitą daiktą. Pavyzdžiui, žodis Vilnius reiškia miesto pavadinimą (sostinė Vilnius, Vilniaus miestas), o parašytas su kabutėmis jis gali žymėti visai ką kita: viešbutis “Vilnius", kinas “Vilnius”, albumas “Vilnius” (arba “Vilniaus” viešbutis, “Vilniaus” kinas, “Vilniaus” albumas) ir pan.
Simbolinių pavadinimų dabar vartojama daug ir įvairių. Pagrindinės jų grupės būtų šios.
a) Maisto ir technikos gaminių (prekių), kosminės technikos ir kt. įrenginių firminiai pavadinimai: saldainiai “Burtininkė”, “Dubingiai”, “Paukščių pienas”, duona “Rugelis”, šaldytuvas “Snaigė”, televizoriai “Tauras”, “Šilelis”, dviračiai “Rambynas”, “Ereliukas”, baldų komplektas “Aitvaras”, automobiliai “Volga”, “Taurija”, “Latvija”, dulkių siurblys “Audra”, kosminis laivas “Sojuz-10”, kosminė raketa “Venera-7”.
Raidinės santrumpos serijinių markių pavadinimuose rašomos be kabučių, pvz.: lėktuvai Tu-104, 11-62, automobilis UAZ-469, traktorius MTZ-82, rotacinė mašina 3 RK.
Maisto prekių pavadinimai, kuriais nusakomos tų prekių ypatybės, nėra simboliniai ir rašomi be kabučių bei mažąja raide (tekste); juos sudaro tiesiogine, o ne perkeltine reikšme vartojami žodžiai, pvz.: abrikosinis tortas, populiarusis tortas, mėgėjų sviestas, sostinės keksas, vengriški lašiniai, kaimiški lašiniai, kapoto kumpio dešra, olandiškas sūris, rusiškas sūris, indiška arbata, obuolių ir aronijos sultys. Didžiąja raide jie rašomi tada, kai prasideda tikriniu vardu, pvz.: Šėtos sūris, Kauno duona, Panerių dešra, Biržų alus. Pastarieji pavadinimai skirtini nuo tokių kaip: “Rambyno” sūris, “Biržų” mineralinis vanduo, “Dainavos” tortas, kuriuose kilmininkas rašomas su kabutėmis, nes gali būti pakeistas vardininku: sūris “Rambynas”, mineralinis vanduo “Biržai”, tortas “Dainava”.
b) Spaudos leidinių, rašinių, paskaitų, meno kūrinių pavadinimai:romanas “Balta drobulė”, apysaka “Sename dvare”, apsakymas “Rudens vakaras”, laikraščiai “Lietuvos aidas”, “Vilniaus laikraštis”, Lenkijos lietuvių leidinys “Aušra”, rašinys “K. Binkio poezijos meninės priemonės”, albumas “Vilnius”, paskaita “Baltų kultūros esmė”, skulptūra “Jūratė ir Kastytis”, baletas “Miegančioji gražuolė”, kantata “Gėlių kalbėjimas”, simfonija “Haroldas Italijoje”, daina “Šėriau žirgelį”.
Muzikos kūrinių pavadinimai, kuriais nusakomos jų ypatybės, paskirtis, numeracija ir kt., nėra simboliniai ir rašomi be kabučių, pvz.: L. Bethoveno Devintoji simfonija, Herojinė simfonija, Mėnesienos sonata; J. Juzeliūno Sonata smuikui ir fortepijonui; J.S. Bacho Kavos kantata, Mišios h-moli, V.A. Mocarto Simfonija Es-dur, Oginskio polonezas, Fausto kavatina ir pan.
c) Įvairių renginių pavadinimai: Baltijos šalių konferencija “Baltija, blaivėk”, tarptautinė mugė “Lietuvos verslas-92", mokslinė konferencija “Tautinė aukštosios mokyklos koncepcija ir Kauno universitetas”, festivalis “Muzikinė kultūra šiandien”, grožio konkursas “Mis Lietuva-92”.
d) Įstaigų, Įmonių, organizacijų pavadinimai: komercinis bankas “Hermis”, investicinė akcinė bendrovė “Investicijos fondas”, firma “Nava”, Vilniaus valstybinė gamykla “Plasta”, firminė parduotuvė “Popierius", gėlių parduotuvė “Eglė”, knygynai “Atžalynas”, “Nata", “Knygų mainai”, viešbučiai “Lietuva”, “Vilnius”, “Narutis”, meno galerija “Arka”, vyrų krepšinio komandos “Žalgiris”, “Statyba”.
Prieš simbolinį pavadinimą gali eiti ne tik bendrinės reikšmės nomenklatūriniai žodžiai, bet ir išskirtinės reikšmės tikrinis pavadinimas, kuris pats vienas galėtų būti vartojamas kaip oficialus tos įstaigos, įmonės, organizacijos, pavadinimas (jis, kaip ir simbolinis pavadinimas, rašomas didžiąja raide), pvz.: Valstybinio socialinio draudimo valdyba “Sodra”, Vilniaus valstybinė eksperimentinė sportinių automobilių įmonė “Eva".
e) Kultūrinių augalų veislių pavadinimai:
slyvų veislės ‘Vengrinė’, ‘Greitutė’, ‘Viktorija’, serbentų veislės ‘Juodžiai’, ‘Boskopo milžinai’, obelų veislės ‘Baltasis alyvinis’, ‘Auksis’, ‘Lietuvos pepinas’, kviečių veislė ‘Akuotieji’, svidrių veislė ‘Veja’, dobilų veislė ‘Medūnai’.
Pagal tarptautinį susitarimą augalų veislių pavadinimai išskiriami kiek kitaip negu kiti simboliniai pavadinimai, būtent viengubomis kabutėmis.
Tekste simboliniai pavadinimai visada skiriami kabutėmis, nesvarbu, ar jie eina su nomenklatūriniais žodžiais, ar be jų, pvz.:
Parduodame dviračius “Rambynas”, “Ereliukas”, “Kregždutė”. Tą pačią dieną “Vingio” stadione žais Lietuvos ir Latvijos olimpinės rinktinės. Mieste buvo įkurta valstybinė įmonė “Bikta”. Areštuotas “Veido” antrasis numeris. Elektrėnų “Energijos" sportininkams pergalės džiaugsmo neteko patirti. Dabar nebeturime savo scenoje nei “Eglės žalčių karalienės”, nei “Kastyčio”, nei jokio kito lietuviško kūrinio (pavyzdžiai iš periodinės spaudos).
Vartojami be teksto (iškabose, etiketėse, knygų viršeliuose, ant paveikslų ar po paveikslais ir pan.), simboliniai pavadinimai kabutėmis neskiriami. Kabutės reikalingos tada, kai jie eina su nomenklatūrinais žodžiais ir nėra išryškinti kitu šriftu, nauja eilute ir pan. Plg.:
Vilniaus valstybinė gamykla
PLASTA
Viešbutis NERINGA
Viešbutis “Vilnius”
Tiesioginės reikšmės pavadinimai kabutėmis niekada neskiriami, pvz.: Lietuvos bankas, Vilniaus automatinis centras, Baltijos birža, Klaipėdos autoservisas ir pan.