CHIARA LUBICH
“O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus, kai mes tebebuvome nusidėjėliai” (Rom 5,8).
Kaip nepaprastai Dievas myli mus, Jėzus įrodė savo paklusnumu Tėvui, aukodamas save už mus, net ligi mirties ant kryžiaus. Tas jo įrodymas yra dar nepaprastesnis ir neįsivaizduojamas, kai šv. Paulius primena, kaip labai žmonija savo istorijos būvyje buvo morališkai nupuolusi, kietaširdė, nutolusi nuo Dievo ir net prieš jį maištaujanti.
Tokioje padėtyje žmonijai reikėjo gailestingumo, o Dievas parodė jai didesnę meilę, negu būtų galima įsivaizduoti. Jis siuntė savo Sūnų, kad padarytų žmones, kurie buvo taip labai nuo jo nutolę, savo šeimos nariais. Jie buvo atkaklūs ir maištingi, o jis padarė juos savo vaikais.
Lengviau galėsime suprasti, ko čia mąstomi žodžiai mus moko, jei įsigilinsime į jų prasmę. Jei Dievo meilė yra tokia nuostabi — neturime pagrindo bijoti. Mes galime būti tikri, kad Dievas mus myli, kai klystame ir silpnybės mus nualina. Mes neturime abejoti, kad Dievas atbaigs mūsų išganymo darbą taip, kaip jį pradėjo.
Užtai šios ištraukos mintis turi tik sustiprinti mūsų tikėjimą. Vietoj pasitikėti savo išmanymu, kuris dažnai mus apvilia, turime remtis Dievo begaline meile ir tos meilės atgaivintu tikėjimu pradėti gyvenimą iš naujo.
Tokių tikėjimas, kurie galvoja, kad išganymas lengvai gaunamas, yra paviršutiniškas ir naivus. O tokie, kurie gerai supranta savo nepakankamumą ir daro visa, ką tik gali, visiškai pasitikėdami Dievo galybe ir malone, turi tikrą tikėjimą, kuriame Viešpats veikia.
Kaip mes galėtume gyventi pagal čia mąstomus žodžius? Tikėdami į beribę Dievo meilę, ypatingai kai matome savo silpnumą.
Mes turime neužmiršti, kad dvasiniame gyvenime mus gali ištikti pavojingi gundymai, kurie gali atimti drąsą. Tokį drąsos netekimą gali mumyse sukelti praeities nuodėmių atsiminimai, kai mus ištinka bandymų sunkenybės ar vargina nesiliaujantys suklupimai, visokios ydos ir kai matome, kad tos ydos vėl kartojasi, nors atrodė, jog jas jau buvome nugalėję.
Čia mąstomi žodžiai ragina mus nusižeminti, įsitikinus, kad esame niekis ir trapūs, kad turime pasitikėti beribe Dievo meile. Tada su vaikų paprastumu galėsime pavesti jam mūsų klaidas ir negaišindami laiko kaltindami ir analizuodami savo praeities nupuolimus, galėsime tuoj viską pradėti iš naujo.
Mes galėsime vėl pradėti gyvenimą iš naujo, kai išmoksime viską daryti išmintingai ir konstruktyviai. Tai yra tikros pažangos paslaptis.
Pagal čia mąstomus žodžius stengiasi gyventi daugiau kaip 13 milijonų žmonių visame pasaulyje, pasitikėdami beribe Dievo meile. O tų žodžių komentarai, išversti į 80 įvairių kalbų ir dialektų, pasiekia juos per spaudą, radiją ir televizijos programose.
Iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius
■ Lietuvos vyskupai vasario mėn. antrojoje pusėje lankėsi Romoje oficialiam vizitui pas šv. Tėvą Joną Paulių II. Kai kurio nors krašto visi vyskupai vyksta pas Šv. Tėvą duoti jam viso religinio gyvenimo penkerių metų apyskaitą, tokia kelionė vadinama “Ad limina”. Tokia Lietuvos vyskupų kelionė po II pasaulinio karo buvo pirmoji.
■ Prel. Juozas Antanavičius, Panevėžio katedros klebonas, Gavėnios metu vedė rekolekcijas Brook-lyno, St. Petesburgo, Detroito ir Lemonto lietuviams.