Patys ištvermingiausi
Tubu gentis gyvena pačiame Saharos viduryje, bevandenėje Tibesčio plynaukštėje, kur nėra net smėlio — jis nupūstas vėjo. Fotografijoje tos vietos primena Mėnulio peizažą: negyvi krateriai, akmenys, akmenys.
Tubu — klajotojai. Kai kurie etnografai juos laiko seniausiais Afrikos gyventojais. Neseniai čia, Čado respublikos šiaurės vakaruose, darbavosi tarptautinė mokslinė ekspedicija. Buvo prieita išvada, jog tubu gentis gyvena ekstremaliomis sąlygomis. Niekas iš ekspedicijos dalyvių nebūtų galėjęs čia išgyventi nė kelių dienų be specialių palapinių, šaldymo įrenginių, automobilių su oro apšaldymu. Labiausiai mokslininkus domino, ką tubu valgo, kaip jų organizme laikosi vanduo, kuo paaiškinti fantastišką šių žmonių ištvermę: per dieną jie akmenuota dykuma 45 laipsnių Celsijaus karštyje nukeliauja iki 90 kilometrų. Be to, tubu ilgaamžiai, iki žilos senatvės jiems išlieka visi dantys, labai mažas palyginti su kitomis Afrikos šalimis vaikų mirtingumas. Genties maistas nesikeičia: rytą jie geria tirštą dykumų žolių arbatą, pietums suvalgo kelis finikus, o vakarienei — saujelę sorų, apšlakstytų palmių aliejum, ar trintų šaknelių. Jie nežino mėsos skonio.
Klijai stomatologams
Konektikuto valstijos universitete dr. H. Veitas kelerius metus tyrinėjo jūros moliuskų midijų lipnią medžiagą, kuria šie moliuskai tvirtai prisiklijuoja prie bet kokio po vandeniu esančio pagrindo. Tyrinėtojo nuomone, ši klijinga medžiaga gali padaryti revoliuciją stomatologijoje, tiks ir kitose medicinos srityse. Mokslininkui pavyko išskirti svarbiausią midijų klijų dalį — baltymą, ir dabar tokią medžiagą galima gaminti sintetiškai. Tuos superklijus galima vartoti įvairiausiais atvejais.
Pavyzdžiui, net pačiais klampiausiais dirbtiniais klijais neįmanoma klijuoti vandenyje, o midijų klijai vandenyje prilimpa prie bet kokio paviršiaus — akmens, stiklo, metalo ir t.t. Svarbiausia, kad šie klijai — natūrali medžiaga. Stomatologai numato iš šio preparato daryti dantų plombas. Chirurgai taip pat tikisi jais klijuoti siūles ir apsaugoti žaizdas nuo infekcijos. Be to, naujuoju preparatu galima klijuoti lūžusius kaulų sąnarius.
Ar verta liesėti?
Norvegų dietologas H. Valeris tvirtina, kad moterys, turinčios 10-20 kg viršsvorį, ilgiau gyvena, negu tos, kurios turi “idealų” svorį.
H. Valeris palygino 2 milijonų norvegių gyvenimo trukmę priklausomai nuo svorio ir padarė išvadą, kad grakščių moterų organizmas mažiau atsparus ligoms. Sveikesnės yra tos moterys, kurių svoris šiek tiek didesnis už normalų.
Bet kas naudinga moterims, tas kenkia vyrams — jiems viršsvoris vienas iš rizikos faktorių.
Pavojinga profesija
Žurnalisto profesija — viena pavojingiausių sveikatai. Tokią išvadą padarė garsus vengrų medikas K. Gambošas, kuris jau 30 metų tiria savo pacientus — spaudos darbuotojus.
Gydytojo duomenimis, tik 30% žurnalistų sulaukia pensijinio amžiaus. Svarbiausios greito organizmo susidėvėjimo priežastys, mediko nuomone, yra įtemptas darbas, nuolatinės įtampos. Bandydami įveikti šiuos negatyvius veiksnius, daugelis žurnalistų griebiasi cigarečių, alkoholio, o tai dar labiau griauna organizmą. Tačiau įdomiausia, kad specialisto stebėjimai rodo, jog žurnalistės moterys yra kur kas atsparesnės įtampoms, ilgalaikėms nervinėms perkrovoms. Tai iš dalies galima paaiškinti ir tuo, kad pastaruoju metu vis daugiau silpnosios lyties atstovių darbuojasi redakcijose.
Tebeteršiamas Atlanto vandenynas.
Anglų gamtosaugos organizacijos "Greenpeace" duomenimis, Anglija išpila į Atlanto vandenyną dvigubai daugiau sunkiųjų metalų negu visos kitos kaimyninės šalys. Nustatyta, kad Anglijos fabrikai išpila į vandenyną po 5 tūkstančius tonų, o iš buvusios Rytų Vokietijos ten patenka po 2, 3 tūkstančių tonų per metus. 1989-1990 m. Anglijos fabrikų teršimas dar padidėjo 200 tonų, daugiausia cinku. Tuo tarpu kadmio ir gyvsidabrio tarša, kuri yra pavojingiausia jūros organizmams, sumažėjo 7 ir 40%.