Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, SJ
Prielinksnio
- už-
vartosena
Prielinksnis užvartojamas su kilmininku arba galininku. Kai jis vartojamas su kilmininku, dažniausiai reiškia vietą, kur, už ko, kokio daikto antroje pusėje kas yra ar vyksta. Pvz:
už lango, už miško, už stalo, už vartų ir pan.
Kai nurodoma vieta, menkai susijusi su kita kokio daikto puse, vartotinas ne prielinksnis už, bet prie.
Atsisėdau automobilyje už vairo(= prie vairo). Namie daugiausia laiko praleidžiu už (= prie) rašomosios mašinėlės.
Dažnai prielinksnis už su kilmininku reiškia konkrečiai nustatytą laiką, kuriam praėjus, vyksta sakinio veiksmas, pvz:
Tai bus padaryta už savaitės, už metų, už penkiolikos metų ir pan.
Bendrinėje kalboje šias laiką reiškiančias konstrukcijas vis dažniau pavaduoja konstrukcijos su prielinksniu po, pvz.:
Ateisiu po valandos.
Prielinksnis už su kilmininku dažnai žymi veiksmo būdą: nustverti už rankos: griebtis už šiaudo; traukti už virvės; eiti koja už kojos.
Kartais prielinksnis už su kilmininku turi ir objekto reikšmę, pvz.:
tekėti, išleisti, nuduoti už vyro.
Už su galininku dažniausiai žymi įvairaus pobūdžio atpildo, atsilyginimo objektą. Pvz:
Kiek mokėjai už knygą? Už gera blogu atsilygino.
Žymint objektą, kartais atsiranda priežasties, o kartais, ypač su kovojimo reikšmės veiksmažodžiais, — net tikslo atspalvis. Pvz.:
Gražu pavargti už tėvynę. Kovoti už šviesesnę ateitį.
Kai pasakome ne tiek objektą ar priežastį, bet veiksmo tikslą, aktualų kalbamuoju momentu, geriau tinka ne prielinksnio už, bet dėl konstrukcijos. Pvz.:
Sportininkai lenktyniavo už pirmą vietą ( = dėl pirmos vietos), dirbame už gražesnę ateitį (= dėl gražesnės ateities).
Žinoma, daugeliu atvejų už ir dėl galima vartoti pasirinktinai, pvz.:
dirbti už duonos kąsnį arba dėl duonos kąsnio; žūti už tėvynę arba dėl tėvynės.
Už su galininku dažnai vartojamas nusakyti lyginimo santykiams: kas už ką didesnis, mažesnis, gražesnis ir pan. Pvz.:
Jis vyresnis už mane. Miegas už medų saldesnis. Lengvesnis už plunksną.
Lyginimas lietuvių kalboje reiškiamas ne vien už konstrukcijomis. Užuot sakius Tu vyresnis už mane, galima sakyti Tu vyresnis, kaip (negu, nei) aš. Užuot sakius Jis už visus gudriausias, galima sakyti Jis visų (iš visų) gudriausias.
Visų reikšmių prielinksnio už konstrukcijos — ir su kilmininku rodančios vietą, laiką, būdą, objektą, ir su galininku rodančios objektą, būvį — kai priklauso ne nuo veiksmažodžio, o nuo daiktavardžio, virsta pažymimosiomis ir ima kelti kokį daikto ar reiškinio požymį. Pvz.:
Tas susitikimas už valandos nedavė ramybės. Jų vaikščiojimas už parankės niekam nebebuvo paslaptis. Laimėsim mūšį už taiką. Geriausius prisiminimus jam paliko tarnavimas už eigulį.
Vis dėlto, kai požymis susijęs su tam tikru laiko tarpu arba su kiekiu, geriau vaitoti nusakomąjį kilmininką. Pvz.:
Egzaminus už žiemos sesiją jis išlaikė penketukais(geriau: žiemos sesijos egzaminus). Ugnis padarė nuostolio už milijoną litų(geriau: milijono litų nuostolio).
Verstinį posakį priimti už pagrindųreikėtų keisti priimti pagrindu.
Prielinksnio
- virš-
(viršum, viršuj)vartosena
Prielinksnio virš konstrukcijos paprastai rodo vietą, kuri yra aukščiau kokio daikto ar ploto: virš miesto, virš namo, virš galvos.Kartais veiksmas gali vykti ir objekto paviršiuje, neatskirtas erdvės, pvz.:
Driekias rūkai virš pievų.
Prielinksnio virš konstrukcijos gali žymėti ir kiekio viršijimą, pvz.:
virš normos, virš plano.
Iš virš pateiktų duomenų (= Iš anksčiau pateiktų duomenų) matyti, kad tas darbas nebus lengvas).
Kai kalbama apie konkrečiai nurodyto kiekio viršijimą, bendrinėje kalboje prielinksnio virš siūloma nevartoti, bet keisti posakiais daugiau kaip, daugiau negu, perarba prieveiksmiu su viršum, suvirš.Pvz.:
Ten buvo susirinką virš tūkstančio (= daugiau kaip tūkstantis) žmonių. Jis uždirba per dieną virš šimto (= daugiau kaip šimtą) litų. Sportininkas iššoko į aukštį virš dviejų metrų (daugiau negu, per du metrus, du metrus su viršum).
Prielinksnio virš konstrukcijos nevartotinos, nusakant ypatybės viršijimą. Pvz.:
Tai jau virš įžūlumo (= Tai negirdėtas įžūlumas. Na, ir įžūlumas! Tai bent įžūlumas!).
Tai virš mano sugebėjimų (= Tai viršija mano sugebėjimus. Aš tiek nesugebu).
Prielinksnio virš konstrukcijų patartina nevartoti, nusakant reiškinių persvarą. Pvz.:
Asmeninius interesus jis stato virš visuomeninių (= asmeninių interesų jis žiūri labiau, kaip (negu) visuomeninių. Jam svarbiau asmeniniai interesai, kaip visuomeniniai).
Verstinį posakį virš minėtasreikėtų pakeisti anksčiau minėtas.Pvz.:
■ Laiminančio Kristaus statula, stovėjusi Palangoje, grafo Tiškevičiaus parke, bolševikmečio metu nugriauta ir sunaikinta, dabar pagal kauniečio dail. Stasio Žirgulio modelį buvo atkurta ir birželio 14 d. pašventinta.
■ Generalinėje Marijonų vienuolijos kapituloje, vykusioje birželio mėli. Romoje, buvo išrinkta nauja vyriausioji jų vadovybė: vyriausiu vadovu kun. Adam Boniecki, jo pavaduotoju kun. Vaclovas Aliulis.
■ Birželio 15 d. Madride, Ispanijoje, popiežius Jonas Paulius II pašventino pirmąją šiame šimtmetyje katedrą Europoje. Katedra pastatyta prancūzų gotiškame stiliuje, yra apie 300 pėdų ilgio ir turi tris navas.
■ Kun. Antanas Rubšys, Manhattano kolegijos profesorius, Šv. Rašto žinovas ir vertėjas, Vytauto Didžiojo universiteto Kaune senato narys, gegūžės 20 — birželio 14 dienomis lankėsi Lietuvoje.
■ Kretinga šių metų pavasarį atšventė miesto įkūrimo 740-ąsias metines. Ta proga miesto merui įteiktas atgaivintas miesto herbas — Švč. M. Marijos, laikančios Kūdikėlį Jėzų atvaizdas. Netoli bažnyčios pastatytas paminklas iškiliam Kretingos asmeniui, Jurgiu Ambroziejui Pabrėžai, kunigui, vienuoliui pranciškonui, botanikui, pirmajam Lietuvos floros tyrinėtojui, didžiųjų savo gyvenimo dalį praleidusiam Kretingoje.
■ Popiežiaus apsilankymo Lietuvoje komiteto skelbtų Jono Pauliaus II vizito, emblemos konkursų laimėjo kaunietė Jūratė Čepaitė. Emblemoje pavaizduotas mėlynas žemės rutulys, viršuje įrašyti žodžiai: “Liudykime Kristų”, o centre — geltonas Lietuvos žemėlapis. Į jį leidžiasi geltonas paukštis, simbolizuojųs Šv. Dvasių. Apačioje parašyta: “Lietuva — 93”.