Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Tėvynėje

Paruošė MARIJA A. JURKUTĖ

NATŪRALUS PRIEAUGLIS, INFLIACIJA, PENSIJOS

     Mažėja gyventojų ne tik Lietuvoje, bet ir panašaus likimo valstybėse — Latvijoje ir Estijoje. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje gimė 22.160 naujagimių, mirė 24.477 žmonės. Taigi sumažėjo 2.300 gyventojų. Kaimyninėse šalyse šie skaičiai dar ryškesni: Latvijoje gyventojų sumažėjo 9.900, Estijoje — 3.500. Į šiuos skaičius neįeina migracijos duomenys.

     Statistikos departamento duomenimis, per metus (nuo 1993 iki 1994 m. birželio (infliacija Lietuvoje siekė 61,3 proc., Latvijoje 37,7, Estijoje — 49,9. Ir šių metų birželio mėnesį infliacija Lietuvoje didžiausia, lyginant su Latvija ir Estija (atitinkamai 2,1; 2,0 ir 0,7 proc.).

     Priskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis birželio mėnesį, perskaičiuojant JAV doleriais, buvo 90,80, Latvijoje — 140,45. Tačiau ir maisto produktų kainos Latvijoje aukštesnės. Vidutinė senovės pensija ir Lietuvoje, ir Estijoje panaši — 28,61 ir 26,24 dol., o Latvijoje gerokai didesnė ir birželio mėn. siekė 48,29 JAV dol.

     Oficialus nedarbo lygis Lietuvoje mažiausias — 3,2 proc. (Latvijoje — 6,4), bet šie skaičiai vargu ar atspindi realią padėtį. Pagaliau ir oficialiąja statistika nelabai pasitikime. (XXI amžius, Nr. 60).

PASAULIO GALIŪNAS

     Klaipėdoje vykusiame konkurse “Pasaulio galiūnas - 94” nugalėtoju tapo ir aukso diržą pelnė lietuvis jūreivis Raimundas Zenkevičius. Antroji vieta atiteko Islandijos stipruoliui, pernykščiam aukso diržo savininkui H. Arnasonui, trečiasis pasaulio stipruolis — taip pat klaipėdietis S. Mečius. (Apžvalga, Nr. 31)

GARNIUKĄ, IŠKRITUSĮ IŠ LIZDO, ĮKĖLĖ GAISRININKAI

     Prasidėjus karščiams, Panevėžio rajono miškuose išdegė apie 11 tūkst. kv. metrų miško, daug sausos žolės. Kretenavos apylinkėje degė 3 tūkst. kv. metrų durpynas, kurį ugniagesiai užgesino.

     Tačiau be gaisrininkams įprasto darbo, tenka dirbti ir kitokį. Iš Bernatonių kaimo esančios upės ugniagesiai ištraukė automobilį “Volkswagen Jet-ta”.

     Automobilio savininkas jį paliko ant upės kranto, o pats nuėjo pliuškentis vandenyje. Netrukus paskui šeimininką į upę atriedėjo ir jo automobilis.

     Panevėžio ugniagesiai buvo iškviesti ir į Karsakiškio apylinkės Vaivadų kaimą — gyventojai prašė įkelti iš lizdo iškritusį mažą gandriuką, gaisrininkai padėti neatsisakė. (Lietuvos rytas, Nr. 146)

NAUJAS LEIDINYS VAIKAMS

     “Klaipėdos” dienraštis išleido pirmąjį teminį leidinį vaikams “Mikė”. Vasarą mažuosius jis lankys kartą per mėnesį, vėliau pasirodys dažniau.

     Vaikų laikraštyje bus spausdinami rašiniai apie mažųjų laisvalaikį, keturkojus jų draugus, bus įvairių kryžiažodžių mįslių, žaidimų, netikėčiausių istorijų, anglų kalbos pamokėlių, vaikų kūrybos, spalvinimo puslapių. (Lietuvos rytas, Nr. 147)

GRĮŽTA SENOSIOS KNYGOS

     Lietuvos vaiku literatūros centras Vilniuje, M. Mažvydo bibliotekoje, kur sudaromas vaikiškų knygų, žurnalų, vadovėlių, išleistų iki 1945 metų, fondas, sulaukė pirmųjų savo veiklos rezultatų. Paskelbus kreipimąsi į visuomenę pranešti apie turimą seną vaikišką knygą, kurią antikvariatuose užtikti praktiškai neįmanoma, pirmasis atsiliepė dailininkas Žibuntas Mikšys. Kaip “Lietuvos rytui” pranešė Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus pirmininkas Kęstutis Urba, iš Prancūzijos dailininkas atsiuntė Stepo Zobarsko “Brolių ieškotoją” — labai retą knygą. Po to atsiliepė buvusio vienuolyno bibliotekos Trakų gatvėje ir meno archyvo tvarkytojai, atnešę tikrai unikalių dalykų. Profesorius Vincas Auryla žada perduoti asmeninės bibliotekos unikumus.

     Į vieną vietą surinkus visas kada nors Lietuvoje išleistas vaikiškas knygas, žurnalus, vadovėlius, jais galės naudotis vaikų literatūros tyrinėtojai iš Lietuvos ir užsienio. Asmeninėje bibliotekoje ar palėpėje užtikę seną vaikišką knygą, praneškite Vilniaus telefonu 61-14-54. (Lietuvos rytas, Nr. 149)

AR ČIULBĖS VIEVERSIAI VIRŠ POLIGONŲ?

     Aplinkos apsaugos ministerijoje Lietuvos gamtos fondas pateikė projektą “Gamtos vertybės buvusiose Sovietų armijos teritorijose Lietuvoje”, kurį parengė kartu su Pasauliniu gyvosios gamtos fondu.

     Buvusių karinių poligonų tyrimai prasidėjo 1992 metais. Sovietų armijos kariniai daliniai turėjo užėmę beveik 60 tūkst. ha plotą, t.y. 0,9 procento Lietuvos teritorijos. Išvedus Armiją iš Lietuvos, rasta daug užterštų zonų, dykviečių, todėl reikalaujama, kad Rusija už tai atlygintų.

     Gamtos fondas, dirbęs kaip nepriklausomas ekspertas, rado ir unikalių, žmogaus veiklos nesuardytų rajonų. Rastas gamtos vertybes būtina nedelsiant apsaugoti. Ištirtuose 9 poligonuose siūloma steigti 29 naujus draustinius, apsauginius plotus. Išliks aktyvūs miškų ūkio plotai, Lietuvos kareivių mokymui reikalingi poligonai. (Lietuvos aidas, Nr. 148)

ŠVENTĖ ARIOGALOJE

     Buvo būgštaujama, kad karščiai atbaidys Lietuvos partizanus bei jų ryšininkus, politinius kalinius bei tremtinius susirinkti į Ariogalą, į Nepriklausomybės gynėjų dieną. Neatbaidė. Ketvirtą kartą prie “Dubysos atkrančių žalių” susirinko iš visos Lietuvos tie, kurie darbais įrodė savo patriotizmą rezistencijos laikotarpiu, kurie ir šiandien nėra abejingi Lietuvos ateičiai. Simboliška, kad šventėje dalyvavo ir “Geležinio vilko” kariai, SKAT’o Šiaulių sąjungos nariai, tarytum pabrėždami visų kartų ryšį ir atsakomybę.

     Ariogalos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje aukotos šv. Mišios, pagerbti partizanų kapai, paminklas Lietuvos kankiniams. Šventės metu kalbėjo Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas B. Gajauskas, paraginęs neleisti plėšti Lietuvą tiems, kurie “bendradarbiavo su okupantais, o šiandien pateko į valdžią”. Seimo narys V. Landsbergis, paraginęs visus, kurie nenori remti LDDP, dalyvauti referendume. Demokratų partijos pirmininkas S. Pečeliūnas, nurodęs, kad tie, kurie šiandien pritaria kariniam tranzitui, rytoj pritars ir kitiems imperinių jėgų žingsniams. Įspūdingai nuskambėjo savanorių ir šaulių žodžiai: “Jei tėvynė dar kartą pareikalaus, mes atliksime savo pareigą”. (XXI amžius, Nr. 59)

EIMUNTAS NEKROŠIUS

     Paryžiuje lenkų kalba leidžiamas žurnalas “Kultūra” plačiai apžvelgia šiemet Lenkijoje, Torunėje, įvykusį tarptautinį festivalį “Kontaktas”. Jame, kaip žinoma, Grand Prix laimėjo Eimunto Nekrošiaus vadovaujamas teatras. “Kultūra” apie tai rašo, kad “labai malonu buvo žiūrėti Baltijos šalių teatrų spektaklius. Kolektyvas iš Vilniaus parodė Aleksandro Puškino “Mažųjų tragedijų” inscenizaciją. Spektaklio režisierius Eimuntas Nekrošius, be jokios abejonės, vienas iš originaliausių dabartinių teatro režisierių Europoje. Tai kupinas lyriškumo, o kartu ir smarkiai siurealistinis, savo sumanymais svaiginantis spektaklis. Tai pantomima, baleto elementai, “gyvos” ir sąmoningos dekoracijos, o muzika, sustiprinanti efektą, siekia nuo Oginskio polonezo iki pravoslavų liturgijos. Šis spektaklis labai ryškiai parodė kūrybinį požiūrį į klasiką. “Reikia tikėtis, kad E. Nekrošius su savo spektakliu pasieks ir Vakarus, parodydamas, kad ir maža Lietuva turi didįjį meną, kurio galima pavydėti”, Paryžiaus “Kultūroje” rašo Boleslovas Taborskis. (Lietuvos aidas, Nr. 159)

120-ASIS PREZIDENTO GIMTADIENIS

     Lietuvoje buvo pažymėtas pirmojo Lietuvos prezidento, vieno Lietuvos valstybės kūrėjų, Antano Smetonos gimtadienis. Gimęs Užulėnio kaime (dab. Ukmergės raj.) 1874 metais, A. Smetona ir tapęs prezidentu nepamiršo savo gimtinės, čia dažnai lankydavosi, artimai bendravo su apylinkių žmonėmis. Todėl ir 120-osios metinės buvo paminėtos gyventojų bei svečių. Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas J. Preikšas. Po pamaldų jubiliejinės iškilmės vyko prie A. Smetonos vardu pavadintos mokyklos Užulėnyje, prie prezidento gimtosios sodybos. Pagerbti pirmąjį Lietuvos prezidentą atvyko jo giminės, Seimo nariai M. Treinys ir Stasiškis, Tautininkų sąjungos pirmininkas R. Smetona. Buvo demonstruotas filmas, kuriame yra fragmentų ir apie prezidento A. Smetonos viešėjimą Užulėnyje. (XXI amžius, Nr. 59)

ŽEMAIČIŲ ŽODŽIAI - TURTAS

     Skuodo rajone dirbo Lietuvių kalbos instituto dialektologų ekspedicija. Tarmės pavyzdžiai šiame atokiame žemaičių regione renkami jau ne pirmą kartą. Pataraisiais metais išvaikščiotos Aleksandrijos, Lenkimų, Šačių, Skuodo apylinkės. Sukaupta medžiaga naudojama rengiamam Mosėdžio tarmės žodynui.

     Šiemet ekspedicija buvo nusiteikusi užrašyti kuo daugiau Daukšių apylinkės žmonių kalbos žodžių, užpildyti tarmių sąveikos anketą. Aplankyti Žalgiriu, Šėkų, Mikulčių, Kernų, Šakalių, Tauzų, Udralių, Daukšių kaimai.

     — Pagyvenusių kaimo žmonių šneka — tarsi paslėptos aukso kasyklos, kuriose glūdi pasaulio išmintis, — mano ekspedicijos dalyvis Edmundas Trumpa. — Nuostabu, kad skuodiškių šnektose kone kiekvienas sakinys turi žodžių, kuriuos galima laikyti didele lingvistine vertybe.

     Dialektologus kaimo žmonės priėmė labai nuoširdžiai, ekspedicijai padėjo Skuodo rajono švietimo skyrius, Daukšių pagrindinė mokykla. (Lietuvos aidas, Nr. 148)

VADŽGIRIO PARAPIJAI - 90 METŲ

     Vadžgirio parapija (Jurbarko rajonas) mini savo gyvenimo 90-metį ir juridinio įteisinimo 70-metį.

     Pirmosios žinios apie Vadžgirį mus pasiekia net iš XIII a. Per kryžiaus žygį 1307 m. kryžiuočiai žiauriai nuniokojo Karšuvos žemę ir sunaikino Bebirvaičių pilį, buvusią, kaip manoma, dabartinio Vadžgirio apylinkėse.

     1790 m. Vadžgirio dvaro savininko Juozapo Vaitkovičiaus (Vaitkaus) pastangomis buvo pastatyta medinė Šv. Juozapo bažnyčia, kuri tapo Viduklės filija, vėliau savo globon ją perėmė Eržvilko klebonas.

     Praūžus Pirmajam pasauliniam karui ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kunigas P. Katelė pradėjo naujos mūrinės bažnyčios statybą. 1924 m. vyskupas J. Skvireckas suteikė dar nebaigtai statyti Vadžgirio bažnyčiai parapijos teises. (Lietuvos aidas, Nr. 153)

KRYŽIŲ KALNE STOVĖS JONO PAULIAUS II KRYŽIUS

     Didelį įspūdį paliko popiežiui Jonui Pauliui II lankymasis Kryžių kalne. Netrukus čia atsiras ir Šventojo Tėvo kryžius. Popiežiaus dovana jau Šiauliuose. Tai — žinomo Romos menininko Enriko Manfrini sukurta žmogaus dydžio skulptūrinė prikalto Kristaus figūra. Krucifiksas iš pradžių pabuvojo sostinėje pas popiežiaus nuncijų arkivyskupą Justo Mullor Garcia. Kryžiaus pastatymu rūpinosi Šv. Petro ir Povilo bažnyčios klebonas monsinjoras Kleopas Jakaitis. Šiaulių rajono vyr. architektas Algimantas Jukna. Taudodailininkas Adomas Danusauskas iš lietuviško ąžuolo padirbo 3,8 m. aukščio kryžių, kuriam buvo lemta iškilti ant granitinio pjedestalo, sveriančio per dvi tonas. Akmenyje — popiežiaus herbas ir lietuvių bei anglų kalbomis Jono Pauliaus II žodžiai, pasakyti lankantis Lietuvoje: “Ačiū jums, lietuviai, už šį Kryžių kalną, liudijantį Europos ir viso pasaulio tautoms didį šio krašto tikėjimą. Jonas Paulius II,

1993 09.07”. (Lietuvos aidas, Nr. 166)