ALDONA PUIŠYTĖ
VIZIJA
Kaip tolimas dvelksmas yra tau, ką myli,
Tiki kuo, yra tau kaip gandas- jį neša
Kažkas ant sparnų praskleistų: šlamesy jų
Girdi šviesulių tobulai harmoningąjį ritmą
Eini- ne lunatikė jau, bet nubudus, -
Blakstienos dar baugščiai nuleistos ir virpa:
Šviesa ta apakins - artėji, artėji, artėji ...
O šnibžda kažkas tau, o drąsina, guodžia ...
Kas tu, gerasis, kas tu, Šviesusis? Iš kur man
Tie lobiai, malonė, tie džiaugsmo žemčiūgai?
Priimu dovaną, priimu švytinčią vakaro taurę,
Priimu savo likimą- vienatinį, nepakartojamą.
♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥