Tikrai keista liga
Amerikos gydytojai ir fiziologai tiria vadinamąją keistuolių ligą — nakties apetitą. Sergantys šia liga, miegodami pakyla iš patalo, miegodami nueina į virtuvę, kur be jokio saiko prisivalgo. Ypač mėgstami kaloringi produktai -sviestas ir cukrus. Miegantys kliūva už baldų ir sienų, pjaudamas peiliu dešrą, gali susižeisti, po visą butą gali išmėtyti maisto produktus. Kai kurie mėgina priešintis šiai savo ligai: paslepia nakčia viską, kas valgoma, užrakina šaldytuvą. Deja, ligonis atsikėlęs dažnai suranda kuo prikimšti bumą, ir tai gali būti kas nors nevalgomo ir net pavojingo.
Iš 19 tirtųjų pacientų daugiau kaip du trečdaliai buvo moterys. Dažna iš jų po tokių nakties pokylių dieną griebiasi dietos. Šios retos ligos priežastis nežinoma, tik spėjama, kad ji susijusi su psichologiniu stresu arba piktnaudžiavimu vaistais ir yra panaši į lunatizmą. Gydymo būdų kol kas nesurasta.
Muzika palengvina mirtį
Daugumoje ligoninių dirba gydytojai, seselės slaugės, greitosios pagalbos darbuotojai. Bet Montanos Šv. Patriko ligoninė yra vienintelė, turinti muzikantus, grojančius arfa. Muzikinė tanatologija pirmąkart vartoja arfą ir balsų muziką, kad mirštantysis lengviau pakeltų kančias, išeidamas į kitą pasaulį.
Teresė Schroeder-Sheker, muzikos profesorė, būdama studentė, dirbo slauge. Sukrėsta elgesio su mirštančiaisiais, ji nusprendė kažką sugalvoti, ir taip buvo pasėta muzikos tanatologijos sėkla. (Tanatologija - mokslas apie mirtį. Red.).
Šv. Patriko ligoninė “aptarnauja” taip kiekvieną norintį. Muzika gali palengvinti mirimo procesą, sumažindama kančias, lėtindama gyvybės gesimą ir padėdama ligoniui susidurti su amžinybe. Sakoma, kad muzika gali daugiau ligoniui padėti negu morfijus.
Sveikas kambarys
Jūs dirbate įstaigoje, ir įstaiga pradeda jus pykinti, ima skaudėti galvą. Nekeikite valgytų pusryčių - tokį poveikį gali sukelti nuo kilimų į orą pakilę teršalai ir dezinfekavimo priemonės. Tai išvystytos technikos amžiaus problema. Ir, laimei, yra paprasta, pigi “technika”, išsprendžiami problemas: naminiai augalai.
Augalai šalia jūsų įstaigos ar namo išvalo orą nuo benzino garų, formaldehido ir kitų teršalų, kurie namo vidaus orą užteršia penkis kartus labiau už išorę. “Mes visąlaik žinojome, kad augalai kovoja su užteršimu, tik nežinojome kaip”, - sako mokslininkas iš NASA Bilas Volvertonas. Bet tiriant, kaip augalai išgyvena tokiomis jiems nepalankiomis sąlygomis, kaip Mėnulyje ar Marse, išaiškėjo, kad jų lapai veikia kaip policija, gaudydami teršalus. O paskui juos lyg piltuvėliu nuleidžia į šaknis, kur mikrobai paprasčiausiai teršalus suryja.
Todėl augalai tiesiog turi būti įtraukiami į pastato projektų kūrimą, kitaip vidaus oras bus nesveikas. Bet tik pastatytas kampe fikusas problemos neišspręs. Jūs turite tinkamai sugretinti kelių rūšių augalus, kad poveikis būtų žymus visą parą. Chrizantemos, eurekos palmės ir grūdiniai augalai “reguliuoja” orą visą dieną. Sultingų lapų augalai ir kaktusai ima “dirbti”, kai pasidaro šviesu. Kambariui pakanka dviejų ar daugiau augalų.
(“Mokslas ir gyvenimas”, 1993 m. Nr. 10)
Apsaugo nuo triukšmo
Japonijos automobilių koncernas “Nissan” baigia kurti automobilį, kurio salonas bus visiškai izoliuotas nuo triukšmo.
Automobilio “Nissan” kėbule įtaisyti keturi mikrofonai, mikroprocesorius ir keli garsiakalbiai. Su mikrokompiuteriu ši sistema analizuoja variklio keliamą triukšmą ir “nuslopina” jį, skleisdama priešpriešines garso bangas. Keleiviai automobilio salone gali jaustis labai patogiai — kalbėtis, klausytis muzikos.
Koncerno specialistai netrukus žada “apsaugoti” automobilio saloną ir nuo išorės triukšmo. Tuo pačiu bus pasiekta dar viena nauda: automobilio svoris sumažės 30 kg, nebereikės izoliacinių medžiagų, o tuo pačiu sumažės ir kuro sunaudojimas.
“Nissan” specialistai, kuriantys triukšmą izoliuojančią sistemą, mano, kad ji galėtų būti pritaikyta ir traukinių vagonuose, telefono kabinose ir kitur. Priešpriešinės garso bangos gali būti panaudotos triukšmui slopinti tankiai gyvenamose vietovėse, kur eina automobilių ir geležinkelių magistralės.
Labai svarbu apsaugoti nuo triukšmo gyvenamuosius namus. Daugelio šalių mokslininkai mano, kad žmonių klausa susilpnėja ne dėl amžiaus, bet dėl kenksmingos trukšmo įtakos. Tyrimai rodo, kad triukšmas kenkia ne tik mūsų ausims. Organizmas į jį reaguoja įvairiai: blogiau ima dirbti širdis, kyla kraujospūdis, keičiasi kvėpavimo ritmas, pažeidžiama endokrinės sistemos funkcija.
Hipnozė prieš nėštumą
Milano profesorius Maršesanas sukūrė įdomią kontraceptinių priemonių atmainą. Moteris, kurios tam tikru periodu nenori turėti kūdikio, jis hipnoze įteigia, kad jos nevaisingos. Nuo 1976 metų šiais “vaistais” pasinaudojo apie 1000 moterų. Gydytojas tvirtina, kad po kelių hipnozės seansų 98% atveju buvo gauta teigiamų rezultatų.
Retas Amatas
Nedidelis čekų miestelis Jablonecas žinomas visame pasaulyje kaip stiklinių papuošalų — Jabloneco bižuterijos gamybos centras. Mažiau žinoma, kad čia gyvena kelios šeimos, kuriose jau daugelį kartų iš tėvų vaikams perduodamas retas amatas — stiklinių akių gamyba žvėrių ir paukščių iškamšoms.
Akys daromos iš įvairaus atspalvio stiklo, tai garantuoja spalvinį ilgaamžiškumą, juk stiklas neišblunka. Kiekvienas meistras turi visą įvairiaspalvių stiklinių lazdelių “paletę”. Lazdelės lydomos stiklo pūtimo degiklyje, parenkant atitinkamas spalvas, stiklas sluoksniuojamas koncentriškais ratais. Vyzdys daromas iš juodo stiklo. Reta produkcija eina į muziejus, dalis eksportuojama į kitas šalis.
Vorai ir kosminiai skrydžiai
Nejučiomis kyla klausimas: koks tarp jų ryšys? Liverpulio universiteto (Anglija) biochemikai mano, kad yra tiesioginis ryšys. Neseniai jie ištyrė vienos rūšies vorų, gyvenančių Amazonės pakrantėse, nuodų sudėtį. Tais nuodais voras neužmuša savo aukų — vabzdžių, smulkių paukščių ir graužikų, o tik užmigdo juos ilgesniam laikui. Tokios “miegančios” maisto atsargos išsilaiko net esant palyginti aukštai tropikų temperatūrai. Iš šito Pietų Amerikos voro nuodų Anglijos mokslininkai sukūrė nekenksmingą migdomąjį preparatą. Tikimasi, kad jį galės vartoti kosmonautai ir taip sukelti anabiozę, kurios gali prireikti ilguose tarpžvaigždiniuose skrydžiuose.
"Geležinis" vanduo
Jau prieš du tūkstančius metų senovės estai mokėjo lydyti geležį. Šį atradimą Estijos archeologams padėjo padaryti... filologai.
Jie atkreipė dėmesį į tai, kad palei Pirito upę, įtekančią į Baltijos jūrą, pasitaiko daug kaimų, kurių pavadinimuose yra žodelis “veri”, tai yra “kraujas”. Mokslininkai spėjo, kad šitų vietų gyventojams jį priminė čionykščių šaltinių rudas vanduo.
Duomenų apie tai surasta ir senoviniuose padavimuose.
Tolesni ieškojimai davė netikėtų rezultatų: vienas iš stambiausių rūdos telkinių Estijoje yra dabartinės jos sostinės ribose. Geležies čia — beveik penkiasdešimt procentų. Būtent čia surastos geležies lydyklos, kurių amžius matuojamas dvidešimčia amžių. Jas ėmėsi saugoti valstybė.
(Mokslas ir gyvenimas,1993, Nr. 9)