Vido Naujiko nuotr.
Vilniaus universiteto biblioteka iš Počiobuto kiemo pusės
BIRUTE BUTKEVIČIENE
VU Bibliotekos direktorė
Vilniaus universiteto bibliotekos ištakos siekia 1570 m., kai į Vilnių pakviesti jėzuitai įkūrė kolegiją, o šalia jos biblioteką. Bibliotekos pagrindą sudarė Vilniaus vyskupo V. Protasevičiaus bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto rinkiniai, iš viso apie 4.000 tomų. Vilniaus kolegija buvo pertvarkyta į Universitetą, o jos biblioteka tapo Vilniaus universiteto biblioteka.
Bibliotekos fondai sparčiai augo: 1773 m. Turėta 15.000 tomų, o 19 a. pradžioje — per 50.000
Carinės Rusijos vyriausybės įsakymu, 1832 m. Universitetas bei biblioteka buvo uždaryti. Tai vienas liūdniausių Universiteto bibliotekos istorijos puslapių: didelė vertingų knygų dalis buvo išdalyta įvairioms Rusijos mokslo įstaigoms ir išvežta iš Vilniaus.
1864 m. įkuriama Vilniaus viešoji biblioteka. Jai perduodama po 1831 ir 1861 m. sukilimų uždarytų mokyklų, vienuolynų, konfiskuotų dvarų, privačių asmenų kolekcija — per 200.000 tomų senų ir vertingų knygų bei rankraščių.
1918 m. atkuriamas Universitetas, prie jo prijungta Viešoji biblioteka tapo mokslo bei mokymo įstaiga.
1940-1988 metų laikotarpiu Biblioteka gyvena tarytum dvilypį gyvenimą, nes egzistavo nereklamuojama darbo pusė: knygos, periodinė spauda, išleista Lietuvoje iki 1940 m., lietuvių emigrantų knygos, “laisvamanių” rašytojų kūriniai kaip “idėjiškai žalingi” pateko į uždarus fondus ir visuomenei buvo sunkiai prieinami. Nuo 1988 m. uždari fondai perduodami į bendruosius, ir dabar jais gali naudotis visi skaitytojai.
Šiuo metu Bibliotekos fondus sudaro 5.049.128 leidiniai. Bibliotekos pasidižiavimas — senų spaudinių ir rankraščių skyriai. Senų spaudinių skyriuje yra 183.441 egz. Tai XV-XVIII a. knygos, reti ir ypatingai reti XIX-XX a. leidiniai. Rankraštyne saugoma per 212.000 rankraščių ir dokumentų įvairiomis kalbomis, pradedant XIX a. ir baigiant šių dienų rankraščiais.
Biblioteka yra Jungtinių Tautų organizacijos depozitinė biblioteka. JTO fonde 253.000 egz.
Daug knygų gauname iš užsienio. Biblioteka palaiko mainų ryšius su 461 partnerių 43 šalyse. Tačiau didžiausia užsienių knygų ir periodinių leidinių dalis (apie 13.000) gaunama dovanų. Leidinius dovanoja žymūs lietuvių emigrantai, įvairios užsienio organizacijos. Labai daug dovanų gauta Universiteto bei Bibliotekos 400 metų jubiliejaus proga. Dideles meno leidinių, vertingų knygų rinkinius padovanojo kunigas ir poetas L. Andriekus iš JAV, dailininkas Ž. Mikšys iš Prancūzijos, A. Gerutis iš Šveicarijos, J. Riauba iš Australijos ir daugelis kitų. Kaip padėką jiems Biblioteka įsteigia jų vardo kolekcijas.
Bibliotekoje skaito 22.000 skaitytojų. Biblioteka turi 19 filialų fakultetuose ir 8 skaityklas centriniuose rūmuose.
Bibliotekoje dirba 260 žmonių 18-koje skyrių. Lituanistikos, Rankraščių, Senų spaudinių, Universiteto istorijos bei Bibliografijos skyrių darbuotojai tyrinėja senuosius bibliotekos fondus, publikuoja straipsnius, leidžia knygas. Bibliotekoje 1993 metais pradėtos esploatuoti dvi automatizuotos informacinės sistemos dalys, apimančios gaunamų knygų komplektavimo apskaitą ir bibliografinių aprašų elektroninio katalogo sudarymą bei kaupimą. 1994 metais planuojama leisti skaitytojams naudotis elektroniniu katalogu, tam tikslui skaitytojų kataloge bus pastatyti pirmieji terminalai. Bibliotekų kompiuterizavimas Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius. Mūsų biblioteka naudojasi ir CD-ROM bazėmis su medicinos, biologijos, chemijos ir technikos mokslų bibliografine informacija.
Ateityje biblioteka žada plėstis. 1989 m. Universitetas kartu su Architektų sąjunga paskelbė naujo bibliotekos pastato projekto konkursą. Jį laimėjo architektų E. Guzo, S. Malikėno bei R. Perkausko grupė. Pastatyti naują biblioteką, žinant Lietuvos biudžeto būklę, bus labai sunku, Universitetas ieško rėmėjų, nes be finansinės pagalbos tai padaryti bus neįmanoma. Naujoji biblioteka iškils studentų miestelyje, ji turėtų atitikti visus modernius automatizuotos bibliotekos reikalavimus.