CHIARA LUBICH
"Štai dabar palankus metas, štai dabar išganymo diena" ( 2 Kor 6,2).
Šv. Paulius nurodo Izaijo tekstą (49, 8), kurį jis cituoja ankstesnėje strofoje. Pranašas joje kalba apie laiką ir momentą, kada Dievas įvykdė savo žmonių išganymą per Mesiją
Apaštalas nori pasakyti, kad tas metas atėjo tada, kai Jėzus savo auka ant kryžiaus įvykdė sutaikinimą. O dabar tai skelbia Jo Bažnyčia, dalindamasi su visais žmonėmis to sutaikinimo vaisiais.
Tai nuoširdūs ir šilti šv. Pauliaus žodžiai, kuriais jis kreipiasi į Korinto krikščionis, prašydamas juos priimti tą sutaikinimą, kurį Kristus jiems duoda per Bažnyčią. Jie negali neigti apaštalo žodžių veikiami įvairių pretekstų (jo mažesnio autoriteto, menko iškalbingumo ir t.t.), jo priešininkų įtaigojimo ar kai kurių krikščionių dvasinės puikybės.
Jis prašo, kad vietoj to, jie vadovautųsi tikru įžvalgumu, kuris padės jiems pažinti jo požymius (apaštalo išminties šviesą, sunkenybes ir bandymus, kuriuos jis drąsiai sutiko iš meilės Evangelijai, Šventosios Dvasios veikimo vaisius ir stebuklus tuose, kurie priėmė jo žodžius) ir Dievo veikimą jų išganymo darbe.
Tie žodžiai tikrai skatina pamąstyti esamo momento svarbumą, kad jis nedingtų veltui (plg. 2 Kor 6, 1); nesielgti paviršutiniškai ar abejingai, kaip išdidūs žmonės, kurie galvoja, kad jie gali tą Dievo mums duodamą laiką naudoti savaip, ne kaip Dievas nori. Priešingai, Dievo dovana esamam momentui turi būti priimama nusižeminus ir išmintingai. Gal daugiau jau niekada nebus tokio momento, kaip šis.
Čia mąstomi žodžiai kreipia mūsų dėmesį į krikščionių dvasinio gyvenimo pagrindinę prasmę: esamo momento vertę. Bet kaip mes turėtumėm kiekvieną momentą naudoti? Dievas duoda mūsų gyvenimui laiką, ir Jis nori, kad jį naudotumėm gyvendami pagal Kristaus mokymą. Tada kiekvienoje to laiko dalelėje mes galėsime augti dvasiškai, vykdydami Dievo valią. O tuo sutaikinimo metu, grįždami prie Dievo, mes galėsime atitaisyti savo praeitį; gyvendami pagal Jo žodį, galėsime kurti mūsų dabartinio ir amžinojo gyvenimo laimę.
Esamasis momentas yra ypatingas tada, kai Dievas padeda mums išgirsti Jo balsą aiškiau, mus apšviesdamas, duodamas nepaprastą tvirtumą pasiryžti tam tikram apsisprendimui mūsų dvasiniame gyvenime. Toksai momentas yra labai svarbus, ir būtų tikra dorumo stoka dėtis, kad mes negirdėjome Dievo balso, ar norėjome atsakymą atidėti kitai progai.
Mes tikrai galėsime gyventi pagal čia mąstomus žodžius, jei skirsime daugiau dėmesio Dievo balsui, kuris mumyse kalba, reikalaudamas mylėti Dievą ir artimą kiekvieną dienos momentą. O virš visko, jei stengsimės atsiliepti nuoširdžiai ir didžiadvasiškai tai šviesai ir įkvėpimams, kuriais Dievas taip mus skatina augti meilėje.
Iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius