Paruošė MARIJA A. JURKUTĖ
Į DANIJĄ IŠ KLAIPĖDOS BUS GALIMA PLAUKTI LAIVU
Antrus metus Klaipėdoje veikia Danijos laivybos kompanijos “Dan-Liet Line” generalinio agento Fredericia Shipping A/S filialas “Euro-Baltik”. Jo veiklos sritis — krovinių gabenimas jūrų, oro ir sausumos keliais tarp Baltijos, Skandinavijos šalių.
Kaip informavo filialo direktorius S. Teriochinas, dabar atidaroma keltų linija tarp Klaipėdos ir Danijos uosto Fredericijos. Tam tikslui kompanija išsinuomojo motorlaivį “Volcon de Tisalaya”, kuris plaukios su Ispanijos vėliava. Tai 76 metrų ilgio laivas, kuriame telpa 24 autotreileriai ir 42 lengvieji automobiliai, yra 12 vietų keleiviams.
Laivas į Daniją per savaitę plauks du kartus, švartuosis Klaipėdos Vakarų laivų remonto įmonėje. 433 jūrmylių atstumą jis įveiks per 36 valandas. (Lietuvos rytas)
VIENAS SENIAUSIŲ LIETUVOS ŽMONIŲ GYVENA ANTALGĖJE
Utenos rajono Antalgės kaimo gyventoją Petrą Juočį su 108-uoju gimtadieniu pasveikino vaikai, penkiolika anūkų, trylika proanūkių.
Žmogus dar gana žvalus, pasivaikšto po kambarius, pažiūri anūkų. P. Juočio gyvenimas nebuvo lengvas. Gimė jis Daugailių apylinkės Garnių kaime, nedidelio ūkininko šeimoje. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo atsidūręs Peterburge, grįždamas į gimtinę, parsivežė armoniką, su kuria jaunystėje nesiskyrė, grojo gegužinėse, vestuvėse, kol pats vedė. Su pirmąja žmona susilaukė keturių vaikų. Po jos mirties vedė antrą kartą, gimė dar aštuoni vaikai. Po šešių drauge pragyventų dešimtmečių palaidojęs ir antrąją žmoną, senolis dar gyvena vieno iš sūnų šeimoje. Myli senelį visi. Linksmumo jis ir dabar pilnas, o aikštingas, priekabus niekada nė nebuvo. (Lietuvos rytas)
KAUNO POLICIJOJE BUS DAUGIAU MOTERIŠKUMO
Kauno vyriausiojo policijos komisariato štabo komisare-inspektore paskirta Laima Kazlauskienė. Ji yra pirmoji Lietuvoje moteris, pasiekusi tokio lygio pareigas policijoje.
L. Kazlauskienė kilusi iš Kauno rajono, Garliavos, baigusi Vilniaus pedagoginį institutą, kur studijavo rusų kalbą ir literatūrą. Keletą metų padirbėjusi vidurinėje mokykloje, ji pradėjo savo karjerą policijoje nuo nepilnamečių reikalų inspektorės, vėliau dirbo pataisos darbų kolonijoje. (Lietuvos rytas)
LIETUVOS KARO AVIACIJOS JUBILIEJUS
Lietuvos karo aviacija paminėjo savo 75-erių metų jubiliejų: 1919 m. kovo 12 d. buvo sukurtas pirmasis aviacijos dalinys. Sukakties iškilmės vyko Kaune, Aleksoto oro uoste ir aviacijos muziejuje.
Per primuosius dvidešimt metų Lietuvos karo aviacija įrašė gražių puslapių į savo istoriją. Paminėtini gen. A. Gustaičio konstrukcijos ANBO. Ryšį su mūsų aviacija turi ir S. Dariaus bei S. Girėno skrydis.
Šventės metu vyko paradas, kur žygiavo Karinių oro pajėgų atstovai, skraidė sraigtasparniai. Tiesa, šiandien Lietuvos aviacija turi tik apie 30 lėktuvų AN-2, kelis mokomuosius naikintuvus, bet juk ne viską lemia kiekybė. Pagaliau ir karo aviacijos paskirtis šiandien kita. (XXI amžius)
PAMINĖTOS KARININKO ANTANO JUOZAPAVIČIAUS 100-osios GIMIMO ir 75-osios ŽŪTIES METINĖS
Vasario 13 d. Alytaus Angelų Sargų parapijos bažnyčios iškilmingai paminėtos pirmojo Nepriklausomybės karuose žuvusio Lietuvos karininko Antano Juozapavičiaus 100-osios gimimo ir 75-osios mirties meninės. Šv. Mišias aukojo ir pamokslą pasakė Lietuvos kariuomenės kapelionas mons. Alfonsas Svarinskas, kuris apibūdino Antano Juozapavičiaus asmenybę. Kalbėdamas apie dabartinę Lietuvos politinę padėtį, Alfonsas Svarinskas ragino nepasimesti ir Lietuvos praeityje ieškoti stiprių asmenybių, galinčių mums šiandien būti pavyzdžiu. Kariuomenės kapelionas pabrėžė, jog per ilgą bolševizmo priespaudos laikotarpį iš gyvųjų tarpo pasitraukė daug garbingų kunigų ir pasauliečių. Jeigu Atgimimas būtų vykęs 1956 m., tai, kunigo teigimu, Lietuvą būtų pavykę atkurti nesunkiai.
Po šv. Mišių monsinjoras Alfonsas Svarinskas pašventino palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio portretą ir įteikė jį neseniai įsteigtam dekanato tikybos metodikos kabinetui, ragindamas jo bendradarbius būti ištikimus Dievui ir Bažnyčiai. Kariuomenės kapelionas taip pat padovanojo kabinetui keletą “Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos” tomų, papasakojo apie jos leidimą. (Katalikų Bažnyčia Lietuvoje)
JAUNŲJŲ RAŠYTOJŲ KLUBAS
Panevėžyje susikūrė jaunųjų rašytojų klubas “Švytėjimas”. Jo nariais galės būti žmonės ne jaunesni kaip 16 ir ne vyresni kaip 35 metų amžiaus. Klubui vadovaus panevėžietis žurnalistas ir poetas Darius Rimvydas. Klubo tikslas — skatinti ir plėtoti literatūrinę jaunų žmonių veiklą Panevėžyje ir Lietuvoje, leisti knygas ir organizuoti literatūrinius vakarus. (Lietuvos rytas)
PAMOKA. GERESNĖS NESUGALVOSI
Neseniai Vilkaviškyje buvo paminėtas “Žiburio” gimnazijos 75-metis. Ji anksčiau vadinosi dr. Jono Basanavičiaus vardu. Treti metai gyvuoja ši atsikurianti humanitarinė mokykla, atgaivindama senąsias ir kurdama naujas tradicijas.
Lietuvos Nepriklausomybės dieną, Vasario 16-ąją, visa mokykla (kol kas čia mokosi 57 vaikai) ir dalis mokytojų pirmiausia dalyvavo šv. Mišiose Vilkaviškio bažnyčioje. Paskui padėjo savo pačių pintą vainiką prie Nepriklausomybės paminklo ir uždegė žvakeles. Čia pat laukė autobusas, ir visi išvyko į Jono Basanavičiaus tėviškę — Ožkabalius. Ten juos mielai sutiko sodybą- muziejų prižiūrintis R. Raulinaitis, priminė Lietuvos istoriją. Vaikai buvo paruošę programėlę: dainavo, deklamavo, pagiedojo. Prie sodybos koplytstulpio uždegė žvakeles, kartu prisimindami, jog ši diena — Nepriklausomybės Akto signataro mirties diena. Dar pasišildę troboje, aplankė Kovo 11-osios kalnelį, kitas Atgimimo ąžuolyno vietas, pasigrožėjo sniegu nuklotomis, saulėje blizgančiomis kalvomis, kurias taip mylėjo ir kuriose dvasios stiprybės sėmėsi J. Basanavičius.
Pakeliui į namus visi užsuko į Budavonės mišką, kur 1941 m. birželio 22 -ąją sovietiniai okupantai žiauriai nukankino tris kunigus. Mokytojui A. Kurtinaičiui vadovaujant, prie paminklo ir kankinių vietos sukalbėję maldą, užžiebę žvakeles, vaikai turėjo galimybę pasvarstyti, kas yra laisvė, kokia jos kaina ir kaip skaudžiai ji pasiekiama. (XXI amžius)
LAIKRAŠTIS MERGAITĖMS
Kaune pasirodė spalvotas laikraštis “Pepė”, kuris, kaip skelbiama pirmajame numeryje, yra skiriamas mergaitėms. Laikraščio leidėjai ir meninė redaktorė Nomeda Balasevičiūtė dar patikslino — konkrečiai 7-13 metų mergaitėms, tačiau jeigu atsiras ir kitų skaitytojų, leidėjai tik džiaugsis.
Kodėl laikraštis vadinasi “Pepė”? Todėl, kad ši Astridos Lindgren knygos herojė turbūt yra pažįstama visoms mergaitėms. Beje, Latvijoje leidžiamas panašus laikraštis (tik nespalvotas) vadinasi “Agnesė”.
“Pepė” bus leidžiamas kartą per mėnesį. Jo tiražas — 10 tūkstantčių egzempliorių, kaina 60 centų. Laikraščio steigėja, leidėja yra pagrindinė organizatorė — N. Balasevičiūtė, jai padeda literatūros redaktorė Eglė Savickaitė. (Lietuvos rytas)
KADRŲ KAITA LTV
Per paskutinį žiemos mėnesį — vasarį — valstybinę televiziją paliko 19 asmenų. Naujų priimta — nei daug, ne mažai — 21. Didžiausias personalijų tekamumas pastebėtas tarp kūrybinių darbuotojų: žurnalistų, režisierių, redaktorių — tai jie nori šio, tai nori ano.
Ko valstybinėje televizijoje ieškoma? Darbo.
Ko į kitas televizijas išeinama? Duonos.
Sako tik, kad nemažai duoneliautojų atgal nori sugrįžti (paaiškėjo — ne vien duona žmogus sotus) — tik kad darbo jiems jau nebėra... (Kalba Vilnius)
ĮDOMUS EKSPONANTAS
Kovo 11-osios išvakarėse Šeduvos (Radviliškio raj. kraštotyros muziejus pasipildė nauju unikaliu eksponatu. Kraštotyrininkai, vadovaujami sumanaus muziejaus vedėjo V. Šienausko, surado Lietuvos valstybės Konstituciją, išleistą prie Ministrų kabineto kanceliarijos Kaune 1922 m. rugpjūčio 6 d. Joje parašyta, kad einąs Respublikos prezidento pareigas Steigiamojo Seimo pirmininkas skelbia 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimtą Lietuvos valstybės Konstituciją. “Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, suvereni valstybės valdžia priklausoma tautai”, rašoma šios Konstitucijos “bendrųjų dėsnių” 1 paragrafe. LR Konstitucijoje — 108 paragrafai. (Respublika)
RŪKORIŲ ROJUS KAUNO LAISVĖS ALĖJOJE BAIGĖSI
Paskelbus Laisvės alėją nerūkančiųjų teritorija, rūkoriai į keliose vietose pakabintą plakatėlį su perbraukta cigarete žiūrėjo šaipydamiesi ir paisyti įspėjimo nežadėjo. Tada miesto valdžia ėmėsi griežtesnių priemonių — vien per du šių metų mėnesius piniginėmis baudomis nubausta 110 kauniečių. Nors bauda nedidelė — tik penki litai, tačiau rūkorių miesto centre pastebimai sumažėjo. Juk nelabai malonu, sakykim, įmonės direktoriui aiškintis, jog jis Laisvės alėjoje nerūkęs, o tik iš šoninės gatvės kirtęs draudžiamą teritoriją arba kad, išlipęs iš automobilio, užmiršęs užgesinti rūkstančią cigaretę.
Rūkorius Laisvės alėjoje gaudo ir baudžia patruliuojantys policininkai. Manoma, kad policijai darbo padaugės, atėjus šiltiems orams, kai į gatvę bus išnešti balti kavinių staliukai. Prie jų sėdintieji jaunuoliai mėgsta malonumą papildyti ir cigarete. (Lietuvos rytas)
VEŠ VEŽIKAI ORO VEŽIMUS...
Teneišsigąsta busimieji lakūnai ar pilotai, jų profesijos pavadinimas nebus pakeistas į oro vežimų vežikus!
R. Eriksonienė, Civilinės aviacijos departamento juridinio sektoriaus referentė, paaiškino, kad dabar ruošiamas civilinės aviacijos terminų žodynas, todėl daugelis terminų bus pakeisti, t.y. sulietuvinti. Pavyzdžiui, aerouostą turėsime vadinti oro uostu. O Vilniaus technikos universiteto diplomuoto inžinieriaus studijų plane įrašyti disciplina “Oro vežimų vadyba” tai aviacijos menedžmentas, kurį vos išmokę privalome pamiršti. “Oro vežimus” reikia suprasti kaip skridimus iš vieno oro uosto į kitą oro uostą. Kita disciplina, “oro vežimų technologija”, anot R. Eriksonienės, tyrinėja viršžeminių oro uosto darbų organizavimą.
Sudarant žodyną, dalyvauja kalbininkas J. Klimavičius, kuris bendrą kalbos norminimo darbą su aviatoriais palygino su ... gimdymu. Toks jis sunkus! Beje, kalbininkas nenustebo, kad ne visi žmonės širdimi suvokia naujuosius terminus. “Galbūt dėl to kaltas jų neišlavintas galvojimas?” — svarsto kalbininkas. Susisiekimo ministerijos civilinės aviacijos inspekcijos viršininkas J. Mažintas gavo pluoštą dokumuntų, kuriuos juridiniame sektoriuje “patvarkė” aviatoriai ir kalbininkai. Ponas J. Mažintas — diplomuotas aviacijos specialistas, tačiau ir jo galvos neužteko kai kuriems naujiems terminams suvokti. (Respublika)
KLAIKUS NUSIKALTIMŲ FEJERVERKAS
Seniai pastebėjome, kad korupcija Lietuvoje yra įgijusi ypač didelius mastus, tik kaltininkų vis nepavyksta išaiškinti. Ryškėja ne tik valdininkų, bet net teisėsaugos darbuotojų — policininkų, teisėjų nusikaltimai, kyšininkavimas. Didžiųjų laikraščių pirmuose puslapiuose jau dominuoja ne svarbiausi valstybės gyvenimo įvykiai, bet įvairiausio pobūdžio įstatymų pažeidimų aprašymas. Skaitytojui jau sunku susigaudyti, kas kaltas — jį užgriūva siaubą keliantis smurto lavina, kelianti tai smalsumą, tai baimę, o galų gale — netikėjimą rytdiena, nepasitikėjimą niekuo. “Sekundės bankas” surinko iš gyventojų 15 mln. dolerių, 3 mln. dingę. Dar didesnė afera bręsta Šiauliuose. Vilniuje nušautas UAB “Rimvila” direktorius R. Raugas. Kanadoje gyvenanti p. Regina Epštein Paul per mėnesį gauna Lietuvos pasą, pilietybę ir didžiulį namą Vilniaus centre. Trijų kryžių kalno papėdėje pilietis įsigyja namą ir imasi iniciatyvos — stato penkių žvaigždučių viešbutį ir aludę, neišmanėliais ir biurokratais vadindamas tuos, kurie tokią veiklą vadina šventvagyste. Iš garažo pavagiamas ne bet kieno, o kelių policijos komisaro automobilis. Pagaliau generalinė prokuratūra sankcionuoja apie pusšimtį kratų Krašto apsaugos ministerijos darbuotojų butuose. Tai vis tik kelios stulbinančios fejerverko žiežirbos. Nesunku suvokti, ką visa tai reiškia šaliai, kokią jos piliečių pažiūrą į savo valstybę formuoja. (XXI amžius)
SVARBI SUKAKTIS
Visas krikščioniškas pasaulis šiais metais mini neprilygstamo ligi šiol religinių giesmių kūrėjo Giovani Pierluigi da Palestrinos 400-ąsias mirties metines.
Ta sukaktis buvo paminėta ir Kauno Vytauto Didžiojo Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios.
Minėjimo pradžioje muzikologė Kristina Mikuličiūtė supažindino tikinčiuosius su šio žymaus bažnytinių giesmių autoriaus (vargonininko) gyvenimu ir kūryba. Sakralinės muzikos atlikėjai — Vilniaus moretų choras “Liepaitės” ir Kauno kamerinis vyrų choras “Varpelis” sugiedojo garsiuosius Palestrinos “Rex virtutis”, “Benedictus”, “Incipit Oratio” ir “Avė Regina”, “Hodie Christus natus ėst”, “Surrexit pastor bonus”, “Magnificat”.
Koncertą išklausiusieji (daugiausia jaunimas) po programos išėjo sujaudinti, įkvėpti ir sužavėti, — tarsi jų sielas būtų palietęs iš tolimo Dangaus atplaukęs angelų chorų giesmių aidas ir apšvietęs meilės, grožio ir vilties spindesys. (XXI amžius)
SKRIAUDA
1918 m. Vasario 16-osios Akto signataro, buvusio Lietuvos Ministro Pirmininko kunigo Vlado Mirono palaikai ilsisi Sibiro platybėse. O štai jo gimtosios parapijos Panemunio (Rokiškio raj.) bažnyčios šventoriuje palaidoti tie, kurie uoliai talkino Lietuvos okupantams. (Apžvalga)
AUSTRALIJOS KATALIKŲ JAUNIMO EVANGELIZACINĖ MISIJA LIETUVOJE
Katalikų charizmatinės bendruomenės “Gyvieji akmenys” kvietimu susitikti su Lietuvos jaunaisiais katalikais iš Austrijos buvo atvykusi dešimties jaunuolių grupė. Pasak “Gyvųjų akmenų” bendruomenės narės Dalios Šmerauskaitės, jaunuoliai priklausą ekumeninei organizacijai “Jaunimas evengelizuoja jaunimą”. Dešimt dienų svečiai susitikinėjo su Lietuvos jaunuoliais, bendravo, drauge meldėsi, dalijosi dvasine patirtimi. Per savo viešnagę jaunieji misionieriai evangelizavo Marijampolėje, Kybartuose, Pilviškiuose, Jonavoje, pasidaliję į mažas grupeles aplankė kelias Kauno vidurines mokyklas.
Tarpdieceziniame katechetikos centre svečiai susitiko su Kauno jėzuitų gimnazijos auklėtiniais ir drauge su jais meldėsi už Lietuvą bei šlovino Dievą. Pasak vienos viešnios, jau susidaręs įspūdis, kad lietuviai apimti baimės, jog jų šalis galinti sugrįžti į komunistinės priespaudos laikus. “Tačiau nusiminti neverta, nes visagalis Jėzus nori matyti jus laisvus”, — pasakė ji. (Katalikų Bažnyčia Lietuvoje)
■ Valdančioji LDDP visokiais būdais stabdo katalikų Bažnyčiai nuosavybių grąžinimą. Vyskupų konferencijos posėdyje vasario 17 d, patvirtintas principas, kad atimta nuosavybė turi būti grąžinta katalikų Bažnyčiai.
■ Toronto Prisikėlimo parapija, kuriai vadovauja kun. Augustinas Simanavičius, o jam pagelbsti pranciškonai kunigai Pijus, Eugenijus Jurgutis ir Liudas Januška, pernai, švęsdama 40 m. sukaktį, pasižadėjo per metus kasdien pamaitinti Lietuvoje 200 vargšų. Kadangi Lietuvoje vis dar blogi laikai, tai pažadas pratęstas dar vieneriems metams.
■ Kauno arkivyskupas kard. Vincentas Sladkevičius kovo 25 d. šventė 50 metų kunigystės jubiliejų. Kauno arkikatedroje bazilikoje tos dienos išvakarėse buvo aukojamos šiai sukakčiai skirtos iškilmingos Mišios.