Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Tėvynėje

PIRMOJI ARTROSKOPINĖ PETIES SĄNARIO OPERACIJA

     Vilnietis chirurgas Vytautas Tutkus atliko pirmąją Lietuvoje artroskopinę peties sąnario operaciją.

     Panaudojant amerikiečio dovanotą modernią mikrochirurgijos techniką, uždarosios kelio operacijos Lietuvoje pradėtos daryti prieš trejus metus. Pirmoji uždaroji peties sąnario operacija kovo 24 dieną padaryta Vilniaus Raudonojo kryžiaus ligoninės Plastinės mikrochirurgijos centre, kuriam vadovauja profesorius Kęstutis Vitkus.

     Sąnario artroskopijos pradininkas Lietuvoje, V. Tutkus pažymi, kad pacientai po uždarųjų operacijų, per kurias naudojamos miniatiūrinės televizijos kameros, atsistato kur kas greičiau nei po atvirųjų. (Lietuvos rytas).

PASAULIS PRIKLAUSO SKAITYTOJAMS

     Nuo 1967 metų balandžio 2-ąją visame pasaulyje minima Vaikų knygos diena. (Tai — H.K. Anderseno gimimo diena.) Šventės iniciatorė yra Tarptautinė vaikų knygos taryba (IBBY), kasmet ją remia vis kitas IBBY tautinis skyrius, koks nors garsus rašytojas parašo atvirą laišką pasaulio visuomenei, o dailininkas kuria plakatą. Šių metų šventės rėmėjai yra amerikiečiai, į vaikus bei suaugusius kreipiasi Ketrina Paterson. Jos knygą “Smarkuolė Gilė Hopkins”, išverstą R. Zagorskienės, 1989 m. išleido “Vyturys”; Vilniaus akademiniame teatre pagal šią apysaką pastatytas spektaklis. Šventės plakatą sukūrė Keiko Narahashi.

     Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko didelis renginys, skirtas šiai dienai. Jame paskelbti populiariausios Lietuvoje vaikiškos knygos konkurso rezultatai. Jų penketukas — A. Lindgren “Pepė II-gakojinė”, M. Tveno “Tomo Sojerio nuotykiai”, K. Majaus “Vinetu”, F. Zalteno “Bembis, Bembio vaikai” ir T. M. Rido “Raitelis be galvos”.

     Vaikų literatūros kritikų ir bibliotekininkų komisija geriausia 1993 metų knyga išrinko R. Skučaitės eilėraščių rinkinį “Lopšinė ešeriukui”, išleistą “Vyturio” leidykloje. Autorė apdovanota S. Marčiulionio įsteigta pinigine premija. (Tiesa)

TVEREČIUJE ATKURIAMA ŠV. KAZIMIERO DRAUGIJA

     Tverečiuje (Ignalinos rajone) atkurta prieškarinė Šv. Kazimiero draugija. Jos tikslas — globoti ir auklėti jaunimą. Išrinkta valdyba (pirmininkas Arūnas Sekonas). Atkurti pradėjo Ignalinos kraštiečių draugija ir Tverečiaus parapijos kunigas Steponas Tunaitis.

     Šv. Kazimiero draugija rengia jaunimo vakarus, vaidinimus, minės tautines šventes, organizuos ekskursijas. (Lietuvos rytas)

MOKYKLA, KURIOJE DIRBO VYDŪNAS, IEŠKO PEDAGOGO

     Neseniai Kintuose atidarytas pirmasis šalyje rašytojo, filosofo, visuomenės veikėjo Vydūno memorialinis muziejus. Jis įsteigtas senojoje rekonstruotoje pradžios mokykloje, kurioje 1888-1892 dirbo Vilhelmas Storasta.

     Tame pačiame pastate jau veikia Šilutės meno mokyklos muzikos skyrius. Jį lanko pora dešimčių mažųjų kintiškių, o užsiėmimus veda iš Priekulės važinėjanti mokytoja.

     Maždaug tiek pat vaikų norėtų mokytis dailės. Tam yra visos sąlygos, trūksta tik pedagogo. Jeigu atsirastų jaunas, energingas žmogus, kuris mokytų vaikus ir padėtų kaupti bei prižiūrėti muziejaus eksponatus, kintiškiai jam su šeima skirtų trijų kambarių butą su visais patogumais.

     Ruošiamasi rekonstruoti ir šalia muziejaus stovintį ūkinį pastatą. Pagal V. Paulionienės projektą Klaipėdos restauratoriai šiemet atliks darbų už 140 tūkstančių litų. Čia numatyta įrengti nedidelę salę, medžio darbų, keramikos klases, o ateityje galvojama įsteigti amatų mokyklą. (Lietuvos rytas)

VALIO!

     Italijoje, Rina del Gardo mieste, vykusiame tarptautiniame chorų konkurse dalyvavo ir Šiaulių Šv. Ignaco bažnyčios kamerinis jaunimo choras, kuriam vadovauja M. Žibūdienė. Savo grupėje, kurioje dalyvavo 28 chorai, šiauliečiai užėmė pirmąją vietą. (Respublika)

KNYGOJE — POPIEŽIUS IR LIETUVA

     Vilniuje, Muzikos klube “Langas”, buvo pristatytas Lietuvos Vyskupų Konferencijos ir žurnalo “Katalikų pasaulis” redakcijos parengtas albumas “Popiežius Jonas Paulius II Lietuvoje”. Pristatant leidinį, kalbą pasakė Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas Vilniaus arkivyskupas J.E. Audrys Juozas Bačkis. “Versdami šio albumo lapus, dar kartą pakeliaukime Lietuvos keliais kartu su Jonu Pauliumi II, prisiminkime istorines dienas, gaivinusias mūsų širdis ramybe ir viltimi. Nuotraukose Popiežius ir Lietuva. Įsižiūrėkime į veidus žmonių — tai buvome mes: pavargę ir vargų prispausti, bet laime ir meile švytinčiais veidais”, — sako knygos įžangoje arkivyskupas.

     Leidinį redagavo kun. A. Belickas, MIC. Šv. Tėvą kartu su Lietuvos maldininkais spalvotose fotografijose įamžino italas A. Mari, H. Gaičevskis, Eltos korespondentai. Apipavidalino dailininkas E. Karpavičius, tekstą parengė K. Šimkūnas. Albumą leidžiant, talkino R. Paknio leidykla. (Apžvalga)

VARĖNOS KARINGIEJI

     Lenkų okupacijos metu žemės savininkų sąrašuose buvo sulenkintos pavardės, pavyzdžiui, Karpis tapo Karpavičiumi, Česnulis — Česnulevičiumi, Dvareckas — Dvarežecku, ir panašiai. Kad įrodytų tikrųjų žemės paveldėtojų pavardžių tikrumą, į teismą ruošiasi kreiptis Pamerkiu, Margionių ir kitų kaimų gyventojai. (Respublika)

KUNIGO DALYVAVIMAS AKTYVIOJE POLITIKOJE — NE KRIKŠČIONIO DALIA

     Marijampolės dramos teatro salėje P. Vaičaičio draugija ir Marijampoliečių bendrija miesto gyventojus pakvietė pokalbiui “Lietuvos ateitis ir mes”. Į susitikimą atvyko garbingi Marijampoliečių bendrijos nariai iš kitų miestų.

     Teatro salė vos talpino žmones: į Marijampolę pirmą kartą atvyko kunigas ir poetas R. Mikutavičius. “Nuolat ir ilgai bijojau Marijampolės: suvalkiečiai turi mąslią filosofinę dvasią, galvojau, kaip į ją prabilti”, — kalbėjo jis. Kunigas paskaitė keletą savo eilėraščių, papasakojo apie spaudai rengiamą knygą “Žaizdos metafizika”, netrukus žadamą apginti daktarinę disertaciją “Tauta ir kultūra”, atsakė į klausimus. R. Mikutavičiaus įsitikinimu, kunigo dalyvavimas aktyvioje politikoje — ne kunigavimas, o pesimizmas — ne lietuvio ir ne krikščionio dalia. (Lietuvos rytas)

VIENA DIENA — JAUNIMUI

     Prasidėjus atgimimui ir tikybos pamokoms mokyklose, ilgai netilo diskusijos, paskui buvo apsiprasta, renkantis kam tikybą, kam etiką. Bet daugelis ir susimąstė, ypač iškilmingų švenčių metu, kada brangiu svečiu būna jau ir kunigas. Pavyzdžiui, vieną rugsėjo pirmąją visi Vilkaviškio miesto mokyklų moksleiviai buvo pakviesti bendrai maldai Atgimimo aikštėje. Kitąmet šv. Mišios pirmąją mokslo metų dieną buvo aukojamos visų moksleivių, mokytojų intencija, juos pakviečiant į bažnyčią. Praėjo dar kiek laiko, ir pačios mokyklos, paskatintos kunigo, pradėjo organizuoti vaikus, kad vienos kurios šventos Mišios būtų aukojamos tik jų mokyklos intencija. Pirmiausia pavyzdį parodė atsikuriančios “Žiburio” humanitarinės mokyklos mokytojai ir mokiniai, o kartu ir mokinių tėveliai atėjo padėkoti Viešpačiui už naujo mąstymo mokyklos pradžią ir paprašyti sėkmės ateity.

     O Gavėnios rekolekcijų pirmąją dieną Vilkaviškio kunigai nutarė surengti tik mokykliniam jaunimui. Jau anksčiau buvo apie tai pasitarta su direktoriais, švietimo skyriumi. Kiekviena miesto mokykla, padedant katechetams, tam ruošėsi, kiekvienos atstovai iškilmingai nešė atnašas. Pavyzdžiui, “Žiburio” mokykla j rytmetines pamaldas nešė staltiesę, antroji vidurinė į jiems skirtos valandos šv. Mišias nešė žvakides, pagrindinė mokykla — kryžių.

     Jaunimui Gavėnios rekolekcijas vedė Garliavos vikaras A. Žukauskas. Prievarta vaikų bažnyčion niekas nevarė, tačiau mokyklose pamokas tądien sutrumpino arba paskyrė kaip ekskursijų dieną. Tad rinktis palikta laisva valia — kaip kam sąžinė liepia. Svarbu — parodytas kelias, kuriuo galima ieškoti amžinojo Gėrio, Meilės. (XXI amžius)

VYTAUTAS SALYS PRIEŠ MAKSIMĄ GORKĮ

     Spaudoje kartais galime rasti įdomių minčių. Antai “Tiesos” skyrelyje “Nuomonių telefonas” Vytautas Salys iš Jurbarko pareiškė: “Opozicija įsikandusi mintį, kad Vyriausybė neturi tvirto stuburkaulio. Mano galva, tai labai gerai. Jei žmogus turėtų ne lankstų, bet tvirtą stuburkaulį, kuo tai galėtų baigtis? Geriausiu atveju stuburas lūžtų, paraližuodamas rankas ir kojas. Tai kam naudinga turėti tvirtą stuburkaulį? Matyt, opozicijai?”

     Kadaise didysis proletarinis rašytojas Maksimas Gorkis sakė: “Keičiasi tokie žmonės, kurie neturi vidinio stuburo. Pigūs žmonės”.

     Kas galėjo pagalvoti, kad jį, gindamas dabartinę Lietuvos valdžią, sukritikuos jurbarkietis p. V. Salys? (Valstiečių laikraštis)

SUKILĖLIŲ SUSITIKIMAS MARIJONŲ VIENUOLYNE

     Žąslių kunigas Česlovas Kavaliauskas — “Teologinio žodyno” autorius, “Bažnyčios istorijos”, dalies “Šventojo Rašto” vertėjas į lietuvių kalbą. Tik nedaugeliui yra žinoma, kad jis, buvęs tarp Norilsko politinių kalinių jiems sukilus 1953 metais, yra sukūręs sukilėlių himną.

     Buvusio Norilsko politinio kalinio marijampoliečio Antano Mozerio pakviesti, į Marijampolę buvo buvo susirinkę likę gyvi Norilsko politinių kalinių sukilimo dalyviai. Marijampolės marijonų vienuolyno celėje įvyko “Norilsko vyčių” — taip dabar vadinasi šio sukilimo dalyvių bendrija — pokalbis su kunigu Česlovu Kavaliausku. “Norilsko vyčiai” dalyvavo ir kunigo C. Kavaliausko aukojamose šv. Mišiose Marijampolės prokatedroje. (Lietuvos rytas)

KAUNO ŽEMĖLAPIS — PER VISĄ KAMBARIO SIENĄ

     Kauno miesto valdyba pasirašė sutartį su Orofotogeodezijos institutu, pagal kurią institutas paruoš tikslų ir smulkų 1:10.000 mastelio 5 spalvų Kauno žemėlapį.. Sulankstytas jis bus kaip šešių lapų sąsiuvinis, o išlankstytas , 2 metrų pločio ir 2,20 m ilgio. Už pirmuosius 50 žemėlapio egzempliorių valdyba sumokėjo 139.000 litų. Žemėlapis būtų kainavęs dar brangiau, bet šveicarų firma “Leiko” dar praėjusiais metais nufotografavo Kauną iš lėktuvo ir šią paslaugą pavadino labdara Kaunui.

APŽVALGINIS LIFTAS BUS ĮRENGTAS ŠIAULIUOSE

     Kad Šiauliai nepasižymi architektūrine įvairove, pripažįsta dauguma šios srities specialistų. Ateityje miestas turėtų pasipuošti keletu originalios konstrukcijos pastatų. Vieno iš tokių keturių aukštų visuomeninės paskirties pastato projektą jau baigia ruošti Šiaulių miesto architektas K. Jurėnas.

     Šis 1200 kvadratinių metrų naudingo ploto pastatas, kurį ateinančiais metais žadama pastatyti Šiaulių miesto centrinėje dalyje, turės ir išorinį panoraminį liftą.

     Kaip paminėjo projekto autorius K. Jurėnas, panoraminiais liftais Vakaruose nieko nenustebinsi, tačiau kol kas Lietuvoje tokie įrenginiai pastatuose dar nebuvo naudojami.

     Įrangą panoraminiam liftui jau yra pasirengusios pateikti dvi Vakarų Europos liftų firmos. (Lietuvos rytas)

     Miesto valdyba tikisi, kad žemėlapio reikės ne tik specialioms tarnyboms, bet ir firmoms, valstybinėms įstaigoms, turtingesniems kauniečiams, tad išlaidos turėtų atsipirkti. (Lietuvos rytas)

KLAIPĖDOS STUDENTAI JAU TURI SAVO LAIKRAŠTĮ

     Išleistas pirmasis uostamiesčio universiteto laikraščio “Klaipėdos universitetas” numeris. 500 egzempliorių tiražu jį išspausdino bendradarbiavimo sutartį su šia aukštąja mokykla pasirašiusi “Ryto” spaustuvė. Kol kas naujasis leidinys eis kartą per mėnesį, vėliau — du kartus. (Lietuvos rytas)

ILGESYS SKLANDO VIRŠ KAUNO ZOOLOGIJOS SODO

     Jau kuris laikas zoologijos sode našlaujanti gražuolė žirafa ilgisi naujo gyvenimo draugo. Kandidatas yra, bet jis toli ir... labai brangus. Tad su liūdna viltimi ilgakaklė žvelgia į kiekvieną solidesnį lankytoją — gal tarp jų atsiras dosnus bankininkas ir sutiks už mylimąjį pakloti 10 tūkst. DEM bei padengti šiek tiek kuklesnes kelionės išlaidas iš Čekijos. (Respublika)

PATIRTIES — Į KINIJĄ

     1994-ieji — Šeimos metai, tačiau Lietuvoje mažėja santuokų, vis mažiau gimsta vaikų, didėja skyrybų skaičius. Be abejo, tam turi įtakos stipriai pablogėjus Lietuvos ekonominė padėtis. Bet juk yra šalių, kur žmonės gyvena nė kiek ne geriau negu lietuviai, bet vaikus gimdo. Kinija net riboja gimstamumą, bet gyventojų skaičius didėja toliau.

     Kinų šeimai turėti kuo daugiau vaikų — garbės reikalas. Tiesa, dauguma miestiečių šeimų pakluso valdžiai ir gimdo tik po vieną vaiką, tačiau kaimiečiai to nė nemano daryti.

     Pasaulis jau seniai sumažėjo tiek, kad galima nesunkiai nuvažiuoti į bet kurią šalį, susipažinti su kitų tautų papročiais, pasisemti patyrimo. Jau prieš kelerius metus Lietuva ir Kinija užmezgė diplomatinius santykius. Kinijos ambasada Lietuvoje daug dirba, norėdami suaktyvinti abiejų šalių kultūrinį ir ekonominį bendradarbiavimą.

     Sujaudinta Lietuvos blogėjančios demografinės padėties, ambasada pasiūlė parinkti dešimt jaunų lietuvių šeimų, kurios norėtų turėti daugiau vaikų, bet bijo, kad jų neišmaitins. Toms šeimoms būtų sudaryta galimybė mėnesiui nuvažiuoti į Kiniją, pagyventi kinų šeimose. Lietuviai pamatytų, kaip nesunkiai galima išmaitinti ir aprengti vaiką, jei tai daroma protingai. Kelionės išlaidas apmokės Lietuvos šeimos fondas. Be to, tariamasi dėl keliolikos kinų šeimų, negalinčių susitaikyti su gimstamumo ribojimu, persikėlimo į Lietuvą. Jų pavyzdys turėtų įkvėpti lietuvius padidinti Lietuvos gyventojų skaičių bent iki keturių milijonų. Nebegalima pasyviai laukti, kol vaikas šalyje taps retenybe.

     Norinčius stažuotis Kinijoje, prašoma kreiptis į “Tiesos” redakciją, nurodant tikslų adresą. (Tiesa, 1994 m. balandžio l-oji)