Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Kalba

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, SJ

Iš kur atsiradęs ir ką reiškia žodis "egzodas"

    Egzodas— iš klasikinių kalbų atėjęs žodis. Pirminis jo šaltinis — šen. graikų exodos“išėjimas, išžygiavimas, eisena; (prk.) mirtis”. Šis žodis darytas iš priešdėlio eks-“iš-” ir pamatinio daiktavardžio hodos“kelias”. Mums jis geriausiai žinomas kaip specialus terminas, reiškiantis senovės graikų tragedijos pabaigą — choro išėjimą iš scenos; lotynizuotu to žodžio variantu Exodus įprasta vadinti Senojo Testamento antrąją Mozės knygą, kurioje kalbama apie žydų tautos bėgimą iš Egipto vergijos. Matyt, kaip tik šios reikšmės ir ypatinga tų reikšmių spalva (vad. konotacija) bus paskatinusi mūsų išeivijos rašytojus bei kritikus vartoti mums kiek neįprastus egzodo literatūros, egzodo poetų, egzodo rašytojųterminus. Vartojamas savo vietoje ir su aiškia motyvacija, egzodas yra geras, aukštų ir gerų asociacijų tarptautinis žodis. Tik būtų apmaudu, jeigu jis imtų visai stumti iš kalbos savą išeiviją.

    Reikėtų pagalvoti, kaip šis žodis kirčiuotinas. Jeigu laikytumės graikų originalo, atrodo, turėtume apibendrinti 2 kirčiuotę: egzodas, egzodo, egzodą, egzodu.(Aleksas Girdenis)

Nusikaltimas padaromasarįvykdomas?

    Visuose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsiuose vartojamas žodis padaromas'. Nusikaltimo padarymas tyčia; Nusikaltimo padarymas dėl neatsargumo; Savanoriškas atsisakymas nuo nusikaltimo padarymo; Ta pati veika, padaryta asmens [...]; [...] jeigu tai padarė grupė asmenųir pan. O nuosprendis jau vykdomas ar įvykdomas.

    Tačiau spaudoje dažnai rašoma, per radiją ir televiziją sąkoma: Įvykdė nusikaltimą, įvykdė avariją— tarsi kokią išankstinę užduotį, kieno nors planuotą dalyką. “Dabartinės lietuvių kalbos žodyne” (1993) nurodyta, kad įvykdytigalima užduotį, planą. Panašiai teikiama vartoti ir “Kanceliarinės kalbos patarimuose” (V., 1993. p. 230). Todėl kalbant apie nusikaltimą, reikėtų sakyti, kad jis padaromas,o nuosprendis vykdomas (įvykdomas).(Zigimantas Plioplys)

Kokį linksnį valdo žodis "netikėti"?

    Abejonių čia paprastai kyla tik dėl tiesioginio papildinio (išreikšto galininku) atitikmens, nes netiesioginis papildinys (išreikštas kilmininku, naudininku, įnagininku ir linksniais su prielinksniais) paprastai būna tas pats ir su teigiamuoju (neturinčiu neigiamojo priešdėlio), ir su neigiamuoju (turinčiu neigiamąjį priešdėlį) veiksmažodžiu, pvz.: Jam davė (nedavė) pinigų; Žmonės tiki (netiki, nebetiki) jų pažadais,bet plg.: Jis mėgsta gyvuliusir Jis nemėgsta gyvulių.

    Dabar, kai Lietuvos vyskupų konferencija poteriuose ir kituose Bažnyčios tekstuose vietoj savojo verstinio pasakymo tikiu į Dievą(iš lenkų wierz.ę w Boga,lotynų credo in Deum)yra patvirtinusi tikiu Dievą,veiksmažodis tikėtibendrinėje Kalboje vis plačiau valdo du papildinio linksnius — galininką ir įnagininką. Tik į naudininko valdymą bendrinėje kalboje žiūrima labai atsargiai, dėl to paprastai jis nė neteikiamas, nes laikomas slavybe. Ir didžiausiam gyvosios kalbos mokovui J. Balčikoniui į bendrinę kalbą išversta antroji “Anykščių šilelio” eilutė Kas jūsų grožei senobinei tikirodėsi nesanti gyvajai kalbai įprasta (J. Balčikonis. Rinktiniai raštai. V., 1978, T.l. p.351).

    Galininką šalia teigiamojo veiksmažodžio paprastai atitinka neiginio kilmininkas su neigiamu veiksmažodžiu. Tad ir veiksmažodžių tikėti, netikėtižodžių junginiams jokios išimties daryti nereikia. Kadangi sakoma myli Dievą, tėvą, motiną,bet nemyli Dievo, tėvo, motinosreikia sakyti ir tiki Dievą,bet netikiDievo. Tai galima remti ir A. Girdenio “Gimtosios kalbos” klausimų kraitelėje (1994. Nr. 1. p. 11) pateikta pora gyvosios kalbos pavyzdžių, nors ten ir vartojamas veiksmažodis nevieryti, kurio kiti valdymo ryšiai šiaipjau yra slaviški. Vadinasi, su netikėti vartojamas galininkas — netiki Dievą, netiki Kristų (tikybos vadovėlis “Tikėjimas ir gyvenimas”, K., 1992. p. 120, 190) — laikytinas gramatikos klaida. Beje, kanoniškuosiuose tikybos tekstuose kalbamo bendrinės kalbos dėsnio paisoma. pvz.: Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus (Jn 3, 18); Kaipgi žmonės šauksis to, kurio neįtikėjo?! Kaipti jie įtikės tą, apie kurį negirdėjo?! Rom 10, 14 (čia visur paryškinta mano. Cituojama iš 1989 m. Lietuvos vyskupų konferencijos Zalcburge išleisto Naujojo Testamento. - S.K). Tokios vartosenos bendrinėje kalboje dera nuosekliai laikytis. (Stasys Keinys) (Iš “Gimtosios kalbos”, 1994, Nr.6)