Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Tėvynėje

Paruošė MARIJA A. JURKUTĖ

KAUNO ARKIVYSKUPIJOS JAUNIMO DIENA

    Kauno Aušros vidurinėje mokykloje buvo surengta Kauno arkivyskupijos jaunimo diena ir bažnytinių chorų šventė “Soli Deo Gloria”. Renginyje dalyvavo katalikų jaunimas iš įvairių arkivyskupijos vietovių. Iš pradžių kiekviena parapijos grupelė supažindino susirinkusius su savo darbu, pasakojo apie karitatyvinę veiklą, senelių, invalidų ir vaikų namų globą, patarnavimą Mišioms ir pan.

    Kauno vyskupas augziliaras Sigitas Tamkevičius perdavė katalikų jaunuoliams kardinolo Vincento Sladkevičiaus nuoširdų sveikinimą. Ganytojas pasidžiaugė jaunimo katalikiška veikla, trumpai apibūdino šiandieninį laikmetį. Jis pažymėjo, jog Lietuva, po 50 metų sovietų okupacijos paveldėjusi negausią katalikų inteligentiją, priešiškumą kitaip mąstančiam, prisitaikėliškumą ir materijos pomėgį, esantį netoli pavojingos ribos, kurią peržengti neturėtų leisti šiandieninis jaunimas. Jis privaląs atsakyti į metamą iššūkį ir įsilieti į aktyvią karitatyvinę veiklą, skatinti pasauliečių aktyvumą, studijuoti įvairius mokslus, ruoštis kurti šeimas, palaikyti savyje optimizmą, kovoti su prisitaikėliškumu. “Jūs privalote būti žmonėmis, kurie gyvena pagal sąžinę. Yra tik viena tiesa, vienas asmuo, prie kurio reikia prisitaikyti, — Jėzus Kristus”, — sakė ganytojas. (Katalikų Bažnyčia Lietuvoje, Nr. 5)

"ULIŪNAI" — IŠSAMI MONOGRAFIJA APIE SENĄ KAIMĄ PRIE PANEVĖŽIO

    Lietuvos kraštotyros draugija išleido solidžią monografiją “Uliūnai”, kuri istorine medžiaga ir žmonių prisiminimais pasakoja apie šių apylinkių praeitį. Monografijos sudarytojas Albertas Ulys (beje, iš šios pavardės kildinamas ir kaimo pavadinimas) — filologas, ekonomistas, pats nuo Uliūnų kilęs ir čia pradėjęs mokslus.

    Didelė dalis medžiagos jo paties surinkta: dar moksleivis ir studentas būdamas, užrašinėjo savo krašte tautosaką ir įteikė lietuvių kalbos ir literatūros institutui kelis rinkinius. Tik ta Uliūnų tautosaka, anot A. Ulio, buvo represuota: atgulė į instituto saugyklas su užrašu: “Rinkiniu galima naudotis tik su specialiu instituto direktoriaus leidimu”. Mat ten buvo dainų, kurias jaunimas dainavo, kai valdžia negirdėjo.

    Uliūnų pagrindinė mokykla knygos proga pakvietė ne tik monografijos autorių, bet ir pokario metų pedagogus, senuosius uliūniečius, pateikusius knygai vertingos medžiagos. Per šimtą dainų išdainavo Marcelė Kučytė-Ulienė, daug papasakojo Juozas Ulys apie išnykusį Kučių kaimą, Uliūnų Žemaite pavadino A. Ulys Pranę Vilkienę, kuri aprašė Barklainių kaimo darbus ir šventes, rašo eilėraščius ir prisiminimus. Knygoje — 30 autorių straipsniai, o sudaryta ji iš daugiau kaip šimto žmonių prisiminimų ir pasakojimų. Visokeriopai rėmė knygos idėją ilgametė buvusi Uliūnų mokylos mokytoja ir direktorė Genovaitė Peleckienė, kiti pedagogai, rajono švietimo, kultūros ir sporto skyrius. (Lietuvos rytas, Nr. 103)

ŽURNALĄ "BURDA MODEN" LIETUVOS MOTERYS SKAITYS IR LIETUVIŠKAI

    “Burda Moden” — pats didžiausias madų žurnalas pasaulyje. Nuo šiol Lietuvos moterys jį galės skaityti ir lietuviškai. Tiksliau — žurnalo tiražo dalis, skirta Lietuvai (10 tūkstančių egzempliorių), bus spausdinama su lietuvišku priedu.

    Žurnalas ruošiamas Vokietijoje, verčiamas į 18 kalbų. Spausdinamas Ofenburgo mieste, kur įsikūrusi “Burda Moden” spaustuvė. Iš ten jis gabenamas į Lietuvą, parduodamas spaudos kioskuose ir “Burda Moden” salone.

    Vilniuje, Didžiojoje gatvėje, įsikūręs “Burda Moden” salonas būtent ir pasirūpino, kad žurnalas būtų lengviau suprantamas lietuvei moteriai.

    Išleidžiant pirmąjį lietuvišką numerį, įdėta daug kruopštaus darbo. Stengtasi, kad lietuviško žurnalo kalba būtų taisyklinga ir neprieštarautų lietuvių kalbos normoms. (Lietuvos rytas, Nr. 103)

TIKYBOS MOKYTOJŲ ATESTACIJA

    Tarpdiecezinis katechetikos centras (TKC) ir Mokytojų kvalifikacijos institutas Kaune surengė tikybos mokytojų atestacijos kursus vyresniojo mokytojo kvalifikacijai gauti. Atestacijoje dalyvavo mokytojai iš Vilniaus ir Kauno arkivyskupijų, Panevėžio ir Vilkaviškio vyskupijų. Kaišiadorių ir Telšių vyskupijų tikybos mokytojai atestacijoje nedalyvavo.

    Švietimo ministerija ir Tarpdiecezinis katechetikos centras vyresniojo mokytojo kvalifikaciją suteikė 47 tikybos mokytojams. Septyniems iš jų TKC pasiūlė suteikti dar ir mokytojo metodininko laipsnį. Šį pasiūlymą dar turi patvirtinti Lietuvos Švietimo ministerija.

    1993-94 mokslo metais tikybos pamokas Lietuvos mokyklose lankė 330.304 mokinių, kuriems dėstė 1.827 mokytojai, iš kurių 383 buvo kunigai ir klierikai. 1994 m. Lietuvoje veikė 10 katalikiškų vidurinių mokytojų, 2 pradinės mokyklos, 3 pradinės mokyklos-darželiai ir 9 katalikiški vaikų darželiai. Be to, paminėta ir Katalikiška mergaičių žemės ūkio mokykla Panevėžyje, Muzikos mokykla Marijampolėje bei sustiprinto dvasinio aukėjimo mokykla su integruotu invalidų mokymu “Versmė” Vilniuje. Katalikiškas mokymo ir auklėjimo įstaigas lankė 4.888 vaikai. (Katalikų Bažnyčia Lietuvoje, Nr. 5)

KAD NEUŽGESTŲ DVASIOS ŠVIESA

    Prie Pasvalio centrinės ligoninės akušerinio skyriaus pašventintas kryžius kūdikiams, kuriems dar negimusiems buvo atimta gyvybė.

    “Motina, kai pajusi, jog prie Tavo širdies plaka nauja maža širdelė, ateik čia, pažvelk į motiną, laikančią ant rankų kūdikį, ir į motiną, kurios rankose niekada nebekrykštaus kūdikis, ir susimąstyk. Ar tapsi motinžude, ar motina, spindinčia meile ir auka? Viešpats Tavęs laukia. Mama, tėte, gydytojau — nekelkite savo tvirtų rankų prieš mane, bet priimkite mane į savo rankas kaip Dievo dovaną. Aš jums, tėveliai, būsiu paguoda, pagalba, džiaugsmas ir vienintelė parama senatvėje. O kai Tu, gydytojau, pavargsi, tuomet mano rankos kitiems bus pagalba, parama, užuojauta”, — tokiais žodžiais dar negimusių kūdikių vardu į žmones kreipėsi “Caritas” vadovė gydytoja Valerija Mačėnaitė.

    Tautodailininkas Arūnas Grušas kryžiuje išdrožė dviejų motinų skulptūras — taurumu bei meile spinduliuojančios ir bedvasės, savo valia sielos šviesą užgesinusios. (Lietuvos aidas, Nr. 111).

PAMINĖTAS LIETUVIŠKOS SPAUDOS ATGAVIMO JUBILIEJUS

    Kaune buvo paminėtos lietuviškos spaudos ir rašto lotynišku raidynu devyniasdešimtosios atgavimo metinės. Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelyje iškilmingai atidengta Petro Rimšos skulptūra “Lietuviška mokykla”, vaizduojanti prie ratelio su knyga sėdinčią lietuvę motiną ir slapta mokančią vaiką uždrausto lietuviško rašto.

    Paminklą šventinęs Kauno vyskupas augziliaras Sigitas Tamkevičius priminė žmones, branginusius Tėvynę ir lietuvišką žodį, mokėjusius aukotis, kad šiandien galėtume kalbėti gimtąja kalba. Drauge ganytojas atkreipė dėmesį, kad lietuviškam žodžiui šiais laikais vėl iškilęs pavojus, nes dalis spaudinių tarnauja ne tautos moralei stiprinti, bet jos taurumui ir dorai žlugdyti. “Pergyvenome dvi okupacijas ir atrodė, kad lietuviškam žodžiui nėra jokio pavojaus, tačiau šiandien jis vėl yra pavojuje. Jam gresia dvasinė okupacija”, — kalbėjo vyskupas. Jis taip pat pabrėžė, jog šis jubiliejus įpareigojąs mus nuo bet kokios okupacijos — išorinės ar dvasinės — tvirtai ir drąsiai ginti savo tautą, savo žodį ir visa, kas šventa. (Katalikų Bažnyčia Lietuvoje, Nr. 5)

PIRMĄJĄ LIGONINĘ SKUODE OPERAVO PATS MINISTRAS

    Sveikatos apsaugos ministras J. Brėdikis apžiūrėjo Gargždų, Palangos ligonines, kalbėjosi su medikais. Klaipėdoje J. Brėdikis susitiko su Klaipėdos miesto ir krašto savivaldybių atstovais bei ligoninių vyriausiaisiais gydytojais. Ministras pateikė išsamią informaciją apie padėtį sveikatos apsaugoje, konkrečiais skaičiais pademonstravo, kokia demografinė ir sveikatos būklė yra Žemaitijoje. Ministras dalyvavo ir naujosios Skuodo rajono ligoninės atidaryme. Iškilmių metu į ligoninę atvežė moterį, ištiktą apendicito priepuolio. Tai sužinojęs, ministras išėjo pats apžiūrėti ligonės ir, susipažinęs su jos būkle, kartu su ligoninės chirurgais ją operavo. (Lietuvos rytas, Nr. 105)

"TARPUKARIO VILNIEČIAI" KLUBAS

    Vilniuje, Lietuvos kultūros fonde, įvyko steigiamasis naujo klubo “Tarpukario vilniečiai” susirinkimas. Jame dalyvavo žmonės, kurie 1918-1939 metais gyveno ir dirbo lenkų okupuotoje sostinėje ir Vilniaus krašte.

    Klubo tikslas — gaivinti lietuvybę Rytų Lietuvoje, papasakoti žmonėms apie jau užmirštus šio krašto lietuvių kovotojus už krašto grąžinimą Lietuvai, pagerbti jų atminimą.

    “Tarpukario vilniečiai” klubo pirmininku išrinktas gydytojas Stasys Trepšys, pavaduotoju — žurnalistas Petras Averka. (Lietuvos rytas, Nr. 102)

SKULPTŪROS, BUVUSIOS PREZIDENTŪROS KIEME

    Kauno architektų namuose visuomenei pristatyti ikikarinės Nepriklausomos Lietuvos vadovų skulptūrų projektai. Paminklai stovės restauruotos buvusios Prezidentūros kiemelyje, kur dabar įsikūrę mokytojų namai.

    Antano Smetonos atminimą įamžino Vytautas Vaura, Kazio Griniaus — Stasys Žirgulis, paminklą Aleksandrui Stulginskiui sukūrė Vytautas Narutis.

    Skulptūros — tai jaunimo “Aukuro” klubo, visuomeninio fondo “Lietuvos prezidentai” ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus bendrai įgyvendinama idėja.

    Skulptūromis Prezidentūros kiemelis turėtų pasipuošti kitų metų primajame pusmetyje.

    Buvusi Prezidentūra prieš penkerius metus perduota Vytauto Didžiojo karo muziejui, kuris rengiasi čia eksponuoti 1918-1940 laikotarpio Lietuvos istorinę medžiagą. (Lietuvos rytas, Nr. 103)

VAGYSTĖ INSTITUTE

    Lietuvos dienraščiai užversti sensacingais pranešimais apie vagystes, plėšimus, žmogžudystes, kitokius nusikaltimus. Jų, be abejo, kasdienybė pateikia pakankamai. “XXI amžius” apie tai beveik nerašo, ir ne dėl to, kad jų nematytų. Atrodo, reikėtų bent šiek tiek tamsiąsias gyvenimo puses kompensuoti ir pragiedruliais, kurių irgi yra nemažai, tik jie ne tokie sensacingi, todėl spaudos ne taip mėgstami.

    Vis dėlto šiandien negalima nepaminėti vienos šiurpiausių vagysčių: iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išvogta kompiuterinė technika su keliomis dešimtimis diskečių, kuriose įrašyta ne vieno mokslininko keliolikos metų darbas. Vagystė sutrikdys ir mokslinį, ir leidybinį instituto darbą. O ką vagys veiks su disketėmis, kuriose įrašytas S. Daukanto lenkų-lietuvių žodynas? (XXI amžius, Nr. 45)

60 BIRŽŲ JAUNUOLIŲ NEBETURI NORO MOKYTIS

    Praėjusiais metais Biržų rajono savivaldybė skyrė 153 tūkstančius litų mokykloms pirkti kompiuterių. Dabar rajono mokyklos turi 50 IBM ir 10 kitokių kompiuterių. Tik su technikos pažanga mokyklose neateina noras mokytis. Biržuose yra 60 jaunuolių, kuriems vos 12-14 metų, o jie jau išbraukti iš mokyklų sąrašų ir eina gatvių “universitetus”. Neskuba mokytis net pirmokėliai, jau atsitinka ir taip, kad pirmos klasės duris praveria dešimtmečiai.

    Rajono švietimo skyriuje manoma, kad Biržams reikia jaunimo mokyklos, kur nenorintys su visais mokytis galėtų įgyti profesiją ir greičiau taptų savarankiškesniais. (Lietuvos rytas, Nr. 102)

PAMINKLAS L. RĖZAI

    Juodkrantėje, skverelyje šalia pagrindinės mokyklos, atidengtas paminklas tautosakininkui, poetui, K. Donelaičio kūrybos leidėjui Liudvikui Rėzai, 1776 metais gimusiam Karvaičių kaime Kuršių neringoje.

    Paminklą Lietuvos kultūros ir švietimo ministerijos užsakymu sukūrė klaipėdietis skulptorius Arūnas Sakalauskas ir nidiškis architektas Ričardas Kristapavičius.

    Juodkrantės pagrindinei mokyklai suteiktas L. Rėzos vardas. Joje kaupiama medžiaga busimajam L. Rėzos muziejui, mokyklos auklėtiniai užmezgė ryšius su žymaus kraštiečio giminaičiais, kurie ketina apsilankyti Neringoje, susirašinėja su Rytų Prūsijos kultūros veikėjų palikimą tyrinėjančiais Vokietijos mokslininkais. (Lietuvos rytas, Nr. 85)

VYTAUTAI TRAKUOSE

    Trakų klebonas dekanas Vytautas Rukas neapsiribojo ganytojiška veikla. Jis daug rūpinasi labdara, palaiko ryšius su krikščioniškomis užsienio organizacijomis. Neseniai miesto tarybos sesija pritarė jo siūlymui pastatyti paminklą Vytautui Didžiajam Karvinės saloje, pilies prieigose. Darbui yra pasirengta. Nemokamai gautas ąžuolas, o skulptūrą veltui išdrožti žada liaudies meistras Ipolitas Užkurnys. Paminklas turėtų būti apie 5 metrų aukščio. (Lietuvos aidas, Nr. 102)

KEPA LENKIŠKĄ DUONĄ

    Trakietis Janušas Malinovskis, įsigijęs Trakų miesto centre parduotuvę, jos rūsyje įrengė duonos kepyklą. Kasdien kepama “Trakų duona”. Apie J. Malinovskio kepamą duoną žmonės žino ne tik Trakų rajone, ji pardavinėjama Vilniuje, Eišiškėse ir kitur.

    Tokios duonos Lietuvoje daugiau niekas nekepa, nes jos technologija lenkiška. Gamybos paslaptis perdavė pensininkas iš Lenkijos Edvardas Kucas. Jis kepėju išdirbo 36 metus ir nori, kad jo žinios neprapultų, dažnai iš Lenkijos atvažiuoja į Trakus, koreguoja technologiją, paaiškina, ką daryti, kad duona būtų kuo skanesnė. Išmokė kepti pagal savo receptą bandeles ir spurgas.

    Nors šeimininkas duoną pavadino Trakų, pirkėjai ją vadina Malinovskio vardu. (Lietuvos rytas, Nr. 85)

JURGIUI BALTRUŠAIČIUI ATMINTI

    Skirsnemunės apylinkės Paantvardžio kaime į poeto Jurgio Baltrušaičio gimtosios sodybos vietą perkeltas paminklinis akmuo. Mons. K. Vasiliauskas pašventino meistrų Z. Morlenco ir A. Balčaičio pastatytą kryžių. Į J. Baltrušaičio atminimo įamžinimo šventę atvyko daug svečių iš sostinės, lietuvių išeivijos atstovas, gyvenantis Vokietijoje, buvęs Vasario 16-osios gimnazijos direktorius V. Natkevičius (apie 22 metus dėstęs lietuvių kalbą Frankfurte prie Maino universitete), J. Baltrušaičio dukterėčios Marijona Pečiulienė ir Pranciška Čerauskienė.

    Jurbarko kultūros namuose įvyko J. Baltrušaičio bendrijos “Amžių varpas” tarybos organizuota konferencija. J. Baltrušaičio draugijos garbės svečiu buvo pripažintas monsinjoras K. Vasiliauskas bei lietuvių išeivijos atstovas V. Natkevičius. (Lietuvos aidas, Nr. 115)

ALEKSANDRAS ŠTROMAS — KLAIPĖDOJE

    Klaipėdos universitete viešėjęs Aleksandras Štromas, Hildeilo kolegijos (JAV) politikos mokslų profesorius, skaitė paskaitas “Tautos pokomunistinėje pasaulėtvarkoje”, “Ideologijų studijos nūdienos socialiniuose moksluose”, “Kaitos problema pokomunistinėje Lietuvoje”, (Lietuvos aidas, Nr. 115)