Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

MOKINYS, MOKYTOJAS IR KNYGA

     Rugsėjo mėnuo mūsų kraštuose laikomas mokslo metų pradžia. Šį mėnesį tiek žemesniųjų, tiek aukštesniųjų mokyklų durys atsidaro, kur susitinka mokiniai ir mokytojai bendrauti per visus ateinančius metus.

     Jaunuoliai čia ateina rimtai ruoštis gyvenimui, ne tik klausydami pamokų ir skaitydami knygas, bet ir žaisdami, linksmindamiesi, draugaudami vieni su kitais. Knyga jaunuoliui atveria naujus horizontus, mokytojas padeda pažinti nežinomus pasaulius, o draugai savo vienokiu ar kitokiu pavyzdžiu gali jį pakreipti gėrio ar blogio keliais. Ir mokytojas daugiau pasiekia pavyzdžiu negu žodžiu. Jo pašaukimas yra būti ne griežtu dresiruotoju, bet vyresniuoju draugu ir nuoširdžiu tėvu ar motina.

     Bet net tik tie yra mokiniai ir mokytojai, kurie sėdi mokyklos suole, kurie moko ar mokosi. Mes visi esame ir mokiniai, ir mokytojai. Kol žmogus gyvena šiame pasaulyje, jis nuolat iš kitų mokosi ir moko kitus. Mes mokomės ir mokome, visai negalvodami apie tai. Tai čia yra svarbus motyvas, dėl ko mes turime gerbti kiekvieną žmogų — jis yra mūsų mokytojas ir auklėtojas. Turime rimtai pagalvoti, kad visi į mus žiūri ir iš mūsų mokosi, tad turime šviesti visiems savo veikla, savo elgesiu. Mokydami mes mokomės, auklėdami auklėjamės.

Vitražas “Hipokritas”, iš 7 vitražų ciklo, skirto medicinos istorijai, Vilniaus eksperimentinėje ligoninėje.   Bronius Bružas

     Mokykla tiesia kelią tautos ateičiai. Nuo vienaip ar kitaip praleistų joje valandų priklausys ir mokinio, ir jo šeimos, ir visos tautos ateitis. Tad mokykla ir mokytojas tikrai užsipelno didelio dėmesio, įvertinimo, meilės ir pagarbos.

     Atrodo, kad svarbiausia, pagrindinė mokymosi priemonė yra knyga. Gal tai ir tiesa, bet nereikia į tą knygą taip įnikti, kad nepastebėtum aplinkos ir iš jos nesimokytum. Visas Dievo sutvertas pasaulis — tai pati svarbiausia knyga. Būtų didelė klaida to nežinoti ir iš jos nesimokyti.

     Vargšai tie žmonės, kurie eina per gyvenimą lyg užmerkę akis ir užsikimšę ausis. Tie nemato visur įminto Kūrėjo pėdsako, negirdi Jam visatos giedamo himno. Blaiviai žvelgdamas į pasaulį ir į atskirą žmogų, pamatysi, kad tai nuostabiausia paties Kūrėjo parašyta knyga, kurioje rasi tiek ryškių tiesos, gėrio ir grožio atspindžių.