Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S]
Kas pavojingiau?
Lietuviai, gyvenantys užsienyje, dabar labai pradėjo jaudintis, kritikuoti, rašyti spaudoje, kad Lietuvoje vartojama daug anglų, prancūzų, vokiečių kilmės žodžių, pvz.: imidžas (angl. image), reisas (vok. Reise), eskaluoti, eskalacija (angl. es-calation, pranc. escalade). Žinoma, tie kovotojai už lietuvių kalbos grynumą dažnai visai nesijaudina, kad kiti, o ir jie patys, nuolat vartoja daugybę slavų kilmės žodžių bei posakių.
Reikia žinoti, kad tie dabar Lietuvoje pamėgti svetimi žodžiai yra paimti ne tiesiog iš tų minėtų atitinkamų kalbų, bet mūsiškių pasisavinti per rusų kalbą. Mat rusai yra prisiėmę labai daug tų žodžių. Lietuviai, nenorėdami jiems nusileisti, bet pasirodyti taip pat “mokyti” ir “inteligentiški”, mielu noru pradėjo sekti rusais ir su pasididžiavimu prisigrūdo į savo kalbą nemaža tų svetimos kilmės žodžių, vadindami juos tarptautiniais. Taip, kai kurie iš svetimų kalbų paimti žodžiai jau yra virtę tarptautiniais, bet ne visi. Be tarptautinių žodžių mes dažnai negalime išsiversti, bet reikėtų stengtis nevartoti jų per daug, ypač tais atvejais, kai savo kalboje turime labai gerų ir tikslių atitikmenų. Kalbininkai Lietuvoje jau pradėjo smarkiai kritikuoti tą perdėtą svetimybių graibstymąsi ir žmones raginti pirmiausia pagalvoti, ar mes, užuot vartoję svetimą žodį, negalėtume surasti lietuviško.
Tad per didelis tų svetimybių vartojimas tikrai yra smerktinas, bet ar neturėtume dar labiau smerkti tų tautiečių, kurie vartoja įvairius vertinius iš kitų kalbų (ypač rusų, visai neįtardami, kad tie žodžiai ar posakiai yra nelietuviški. Atrodo, kad tai yra daug blogiau negu vartoti tuos svetimus ar tarptautinius žodžius. Juk visi puikiai supranta, kad tie žodžiai nelietuviški, tad gal pasistengs jų vengti, o tie vertiniai iš slavų kalbų jau nuo senų laikų taip įprasti, kad nesukelia jokio įtarimo ir žmonių vartojami visai ramia sąžine. Tai čia, be abejo, yra didesnė blogybė ir didesnis pavojus mūsų kalbai. Kaip matome iš praktikos, ši piktžolė labai sunkiai išraunama.
Apie tas mūsų kalbos piktžoles jau esame ne kartą rašę, bet čia dar kai kurias paminėsime. Po kiekvieno pateikto nevartotino žodžio ar posakio pridėsime n. vert. — nevartotinas vertinys arba n. svet. — nevartotina svetimybė.
apartn. svet. — be, išskyrus: Apart (=Be) jo brolio nieko daugiau nesutikau.
apmokamasn. vert. — mokomas: Gavau apmokamų (=mokamų) atostogų.
apmokėtin. vert. — sumokėti, užmokėti: Dabar galėsiu apmokėti (=sumokėti, užmokėti) už butą.
apsieitin. vert. — elgtis: Su juo reikia apsieiti (=elgtis) kaip su mažu vaiku. apturėti n. vert.— turėti, patirti: Dėl jo elgesio tik gėdą apturėjau (=patyriau).
atgalnevart. reikšme “prieš”: Jis jau išvyko penkeri metai atgal (=prieš penkerius metus).
atitikti kamn. vert. — atitikti ką: Nuorašas atitinka originalui (=originalą).
atremontuotin. vert. — suremontuoti: Visi namai jau gražiai atremontuoti (=suremontuoti).
atsiekimasn. vert. — pasiekimas, laimėjimas:
Visi džiaugiasi jo atsiekimais (=laimėjimais, pasiekimais).
atsinešimasnevart. reikšme “požiūris, pažiūra”: Tai yra jo labai keistas atsinešimas (=požiūris) į šį klausimą.
atsinešti į ką norsn. vert. — atsižvelgti, žiūrėti, paisyti ko nors: Daugelis moksleivių nerimtai atsineša (=žiūri) į mokslą.
atstovauti kąn. vert. — atstovauti kam: Suvažiavime aš atstovavau skautus (=skautams), o ateitininkų (=ateitininkams) niekas neatstovavo.
atviras su kuon. vert. — atviras kam: Kaimynas su manim (=man) visada atviras.
aukštai vertintin. vert. — labai vertinti: Visų savo viršininkų jis buvo aukštai (=labai) vertinamas.
baigti su kuon. vert. — liautis ką darius: Baikim su tais plepalais (=liaukimės plepėję)!
baumkuchenasn. vert. — šakotis, raguotis (tik ne raguolis!). botin. svet. — žiūrėti, paisyti.
broškėn. svet. — sagė.
bujotin. svet. — tarpti, keroti, vešėti, klestėti, gražiai augti.
būti kokiun. vert. — būti kokiam: Tau linkiu būti laimingu (=laimingam). Būk mandagesniu (= mandagesnis).