CHIARA LUBICH
"Klausyk, Izraeli,— Viešpats musų Dievas, yra vienintelis Viešpats; tad mylėk savo Viešpati Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis"(Mk 12,29-30).
Tais žodžiais Jėzus atsakė vienam Rašto aiškintojui, kuris Jo klausė: “Koks yra visų pirmasis įsakymas? Tada Jėzus jam priminė du Senojo Testamento tekstus, kur pirmajame sako: “Mylėsi Viešpatį savo Dievą visa širdimi” ir antrame: “Mylėsi savo artimą kaip save. Nėra didesnio įsakymo kaip šie”.
To meto rabinų mokyklose nuolat buvo diskutuojama, kuris įsakymas yra didžiausias, kuriuo remiasi visas Įstatymas. Užtai toksai mokymas, kad Dievo ir artimo meilės įsakymas yra didžiausias, negalėjo būti nežinomas.
Bet yra nuostabu, kad Jėzus patvirtina, jog Dievo ir artimo meilė yra nedaloma. Jėzus pabrėžia visišką ir nesiliaujančią meilę, kurią privalome turėti Dievui, ir reikalauja, kad taip mylėtumėm ir artimą. Jėzus laiko artimo meilę kaip matą, rodantį tikrąją meilę Dievui.
Kaip mes turime mylėti artimą? “Kaip save” — Jėzus atsako. Tai reiškia, kad turime daryti savo artimui viską, ką norėtumėm, kad mums būtų daroma, ypatingai stengdamiesi nugalėti kiekvieną priešišką norą. Trumpai tariant, siekiant visiško dalijimosi su artimu.
Mes tikrai suprantame, kad Jėzus kaip tik ir nori tokios mūsų meilės, kuri aukojasi ir yra nepalyginamai vertesnė negu “visos deginamosios atnašos ir kitokios aukos” (žr. Mk 12,33-34). Jos buvo kaipo svarbiausi išorinio garbinimo veiksmai. Tai patvirtina, jog Dievas nori, kad jį garbintumėm ir šlovintumėm, pirm visko mylėdami artimą.
Kaip mes galėtumėm gyventi pagal čia mąstomus Jėzaus žodžius? Stengdamiesi mylėti Dievą vis labiau ir labiau, taip kaip Jėzus to nori. O Jo žodžiai yra labai aiškūs ir reikalaujantys. Juose nėra vietos patogiam aiškinimui ar apgaulingoms svajonėms. Dievas Tėvas nori, kad Jį mylėtumėm atsiduodami artimui.
Mūsų meilė artimui turi būti jautri, atidi jo reikalams, duodanti konkrečią pagalbą, veikianti su kitais vieningai, viskuo dalindamasi.
O virš visko, artimo meilė yra artima ir atvira kitiems. Materialinė pagalba, jei ji neteikiama su nuoširdžia ir atvira meile, nėra taip veiksminga ir negali vienyti vienus su kitais.
Svarstydami nedalomą meilę Dievui ir artimui, mes galėsime pastebėti, kad mūsų meilės kai kuriuos aspektus reikės taisyti, gerinti. Jei tai darysime, mūsų tikėjimas atsinaujins, mūsų santykiai su Dievu augs ir krikščioniškas gyvenimas mūsų aplinkumoje iš naujo suklestės.
Iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius