Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Tėvynėje

Paruošė MARIJA A. JURKUTĖ

RASTA AMERIKIETIŠKA AUKSINĖ MONETA

     Vilniuje, Vilniaus g. 18, kur dabar stovi Lietuvos žemės ūkio bankas, darbininkas V. Bogačenko rado auksinę 1902 m. Jungtinių Amerikos Valstijų dvidešimt dolerių monetą.

     Žemės ūkio bankas rekonstruoja jam priklausantį 1976 m. statytą pastatą. Prieš pastatant šį namą, čia buvo atlikti išsamūs archeologiniai tyrimai. Konstatuota, jog ankstyviausias kultūrinis sluoksnis šioje teritorijoje susiformavo XIV amžiuje. Kultūros paminklų apsaugos departamento Vilniaus miesto teritorinis padalinys Paminklų restauravimo instituto Archeologinių tyrimų skyriui užsakė archeologinę priežiūrą šiame sklype vykstantiems žemės darbams, mat čia duobes žadėta kasti ekskavatoriumi. Tada ir rasta ši moneta. Tai, ko gero, vienintelis atvejis Lietuvos archeologijos istorijoje. Ir apskritai auksinių monetų lobiai retai aptinkami.

     Tokių dvidešimties dolerių nominalo aukso monetų Lietuvoje nedaug. Tačiau jų galima nusipirkti antikvarinėse parduotuvėse. Tokia moneta, kalta 1890 metais, vienoje parduotuvėje parduodama už 4500 lt. Ji sveria 34,416 gramo, o praba-91. Manoma, kad į žemę ši moneta galėjo patekti, kai XX a. pradžioje šiame sklype buvo statomi gyvenamieji namai. Moneta buvo perduota Lietuvos nacionaliniam muziejui. Tačiau dabar moneta yra Mokesčių inspekcijoje. Muziejaus specialistai ją įvertino 2864 Lt. Pagal dabar galiojančius įstatymus monetos radėjui turėtų būti išmokėti 25 proc. lobio vertės kompensacija. Be to, jeigu muziejus ją pasiliktų sau, turėtų valstybei sumokėti likusius 75 proc. jos vertės (galima būtų galvoti, jog šis muziejus - ne valstybinis), t.y. tie pinigai būtų atskaityti iš muziejaus eksponatų pirkimo fondo. Lietuvos nacionaliniam muziejui tai per brangu. Todėl jie monetos įvertinimo dokumente įrašė pasiūlymą, jog būtų puiku, kad ši moneta tektų muziejui. Kokiam? Tam, kuris turi pinigų. Nacionalinis muziejus kitos tokios monetos neturi, tad šią monetą būtinai eksponuotų, nes ji įrodo, kad XX a. pradžioje Vilniaus krašte kursavo ir užsienio valiuta. (Lietuvos aidas Nr. 139).

ĮSTEIGTOS LIUDVIKO GEDIMINO RĖZOS PREMIJA

     Norėdamas sudominti Klaipėdos universiteto humanitarinių mokslų jaunimą Mažosios Lietuvos ir Tvankstos problematika (lietuvių ir prūsų kalba, literatūra, istorija, mitologija ir religija, Mažosios Lietuvos fondas paskyrė 10 tūkst. Kanados dolerių Liudviko Gedimino Rėzos premijoms.

     Įsteigtos dvi metinės premijos po 1 tūkst. Kanados dolerių už geriausius darbus universiteto mokslo laipsniui gauti arba studijas iš minėtų mokslo šakų. Bus premijuojami vertingi darbai, turintys bent 100 mašinraščio puslapių ir 15 psl. santrauką vokiečių, skandinavų ar latvių kalba. Kandidatus premijai siūlys Klaipėdos universiteto ir Mažosios Lietuvos fondo sudaryta specialistų komisija.

     L. G. Rėzos premijos bus įteikiamos lapkričio 30 dieną per Tilžės akto minėjimą, kurį rengia Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnografijos katedra

     Mažosios Lietuvos fondas įsipareigojo premijas skirti penkerius metus nuo 1995 m. lapkričio 30 d. (Lietuvos aidas Nr. 148)

MINA BUVO NEPAVOJINGA

     Pačiame Vilniaus centre, Gedimino kalno papėdėje, archeologai aptiko nežinomą sproginį. Darbai buvo nutraukti, iškviesti išminuotojai, policija, ugniagesiai. Kaip vėliau sakė “Geležinio vilko” išminuotojai, tai buvo nuo karo užsilikusi 120 mm kalibro minosvaidžio mina. Pradėjus ją judinti, paaiškėjo, kad iš jos belikusi tik nepavojinga uodega. Tačiau, kaip tvirtino kariškiai, jei įtaisas būtų buvęs sveikas, sprogdamas būtų padaręs nemažai nuostolių, sužalojęs net gana atokiai esančius žmones. (Lietuvos rytas Nr. 140)

JĖZUITŲ ŠVENTĖ

     Šv. Kazimiero bažnyčioje iškilmingai pažymėtos Jėzuitų ordino įkūrėjo šventojo Ignaco Lojolos (1491-1556) mirties metinės. Šv. Mišias aukojo vysk. S. Tamkevičius SJ, jėzuitų provincijolas tėvas J. Boruta, tėvas L. Jagminas SJ kartu su 16 kunigų. Primuosius vienuolinius įžadus priėmė novicas Rytis Gurkšnys.

     Tėvas Lionginas Virbalas SJ pamokslo metu priminė Ignaco Lojolos darbus, jėzuitų veiklos kryptis. Jėzuitas - tiesus, garbingas Kristaus riteris, veikia ten, kur reikalingiausias. Toks buvo Ignacas Lojolą. Tuometines negeroves jis ne kritikavo, o dirbo, kad jų sumažėtų. Tapo Dievo šaukliu. Subūrė bičiulių būrį. Būrelis buvo pripažintas Bažnyčios ir dabar žinomas kaip Jėzaus draugija.

     Vysk. S. Tamkevičius SJ pašventino dailininko Antano Kmieliausko nutapytą šv. Ignaco Lojolos paveikslą (virš dešiniojo šoninio altoriaus). Šv. Mišių metu grojo vargonininkas Leopoldas Dirgys. Po Mišių koncertavo vargonininkė Dalia Šakenytė.

     Po iškilmingų šv. Mišių bažnyčios zakristijos salėje susirinkę atkurtos Vilniaus jėzuitų gimnazijos pedagogai aptarė būsimą darbą, diskutavo pedagoginėmis temomis. Neįprastas pedagoginis posėdis greičiau priminęs nuoširdžių darbo išsiilgusių draugų susibūrimą, kuriame galima išsakyti visas savo mintis, kilusias abejones. (Apžvalga Nr. 31)

IR NUTEISTIEJI GALĖS MELSTIS

     Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios klebonas monsinjoras Kleopas Jakaitis pašventino miesto tardymo izolatoriuje koplytėlę. Jaunimo choras giedojo giesmes, “Carito” moterys parūpino kaliniams maldaknygių, kitos religinės literatūros, rožinių. Kalinius vaišino “meilės duona” - pyragaičiais su varške ir bananais.

     Ši 30 kvadratinių metrų koplytėlė įrengta buvusių dirbtuvių vietoje. Visus darbus atliko nuteistieji, čia triusę beveik pusmetį.

     Šv. Mišias koplytėlėje aukoti monsinjoras pažadėjo kas antrą savaitę. Nors jose negalės dalyvauti tardomieji, čia laukiantys teismo, tačiau atlikti išpažintį ir priimti komuniją galės ir jie. (Lietuvos aidas Nr. 134)

"MIRTINAI ALKANAS" ELGETA MAISTO ATSISAKO

     Marijampolėje nedaug išmaldos prašančių žmonių, todėl kiekvienas nematytas elgeta sulaukia praeivių dėmesio.

     Jau antrą kartą į Marijampolę atklysta save kauniečiu Vytautu Vaitiekumi vadinąs jaunuolis. Pernai jis stovėjo miesto universalinėje parduotuvėje pasikabinęs plakatą, kuriame teigė esąs mirtinai alkanas, visų apleistas. Viena “Caritas” darbuotoja pasiūlė jį pavalgydinti labdaros valgykloje, sušelpti drabužiais. Anot moters, vaikinas pro dantis iškošęs: “Praeikit ponia. Netrukdykit”.

     Šiemet Kauno vyruolis pasirinko naują elgetavimo formą. Vaikinas vaikšto pro įvairias Marijampolės įstaigas ir parduotuves.

     Nusižiūrėjęs žmogų, tylomis atkiša popieriaus lapą, kuriama lietuvių ir rusų kalbomis dailiu braižu surašytos Vytauto ligos ir bėdos. Vaikinas nei maisto, nei daiktų neima, - tik pinigus. Sakosi važinėjęs po visą Lietuvą pakeleivingomis mašinomis. (Lietuvos rytas Nr. 156)

NAUJOJI VILNIA - GENOCIDO SIMBOLIS IR PASLAPTIS

     Prieš penketą metų ant kalvelės prieš Naujosios Vilnios geležinkelio stotį buvo pastatyta simbolinė figūra, tempianti kryžių į Rytus. To kryžiaus pėdsakas - geležinkelio bėgiai. Paminklas žymėjo lietuvių tautos kryžiaus kelią, prasidėjusį čia 1941 m. birželio 15 d., kai pajudėjo pirmieji ešelonai. O buvo jų po to ar ne dešimt kartų daugiau.

     Pagal sovietines enciklopedijas, Naujoji Vilnia yra greta Alytaus kaip trečioji po Panerių ir IX forto hitlerininkų masinių represijų vieta. Tad ir užrašas po tuo Tremties kryžiumi visai sovietiškas “Masinių represijų aukoms” - pakartotas dar rusiškai, lenkiškai ir žydiškai, nepaminint nei kas ta auka, nei kas budeliai. Šiandien niekas nežino, kur tie 50 tūkstančių, pakištų po Naujosios Vilnios velėna. Vėlučionių žvyrduobėje yra kuklus paminklėlis 1159 vietiniams žydams, sušaudytiems 1941.09.02. Už psichiatrinės ligoninės - kapai dar 4500 raudonarmiečių - karo belaisvių numarintų belaisvių stovykloje. O kur ir kas kiti daugiau kaip 44 tūkstančiai? Tie tūkstančiai, pakrauti j vagonus savaitę prieš prasidedant karui - tai tik tranzitas? Nejaugi tas skaičius sugalvotas pėdsakams užmaskuoti? Kaip Katynė-Chatynė... (Lietuvos aidas Nr. 164)

ŠALIES AUKŠTESNIŲJŲ MOKYKLŲ PRIPAŽINIMAS

     Lietuvos aukštesniųjų mokyklų direktorių asociacija gavo Europos neuniversitetinių aukštojo mokslo institucijų asociacijos (EURASHE) prezidento E. Dhondto laišką, kuriame informuojama, jog mūsų šalis priimta asocijuota šios organizacijos nare.

     Kaip praneša ELTA, EURASHE (European Association of Institutions in Higher Education) atstovai į Lietuvą buvo atvykę 1993 metais, o šių metų gegužės mėnesį Lietuvoje lankėsi šios organizacijos prezidentas, kuris drauge su savo bendradarbiais nustatė, jog mūsų šalies aukštesniųjų mokyklų studijų turinys atitinka užsienio šalių neuniversitetinių aukštųjų mokyklų mokymo planus. (Lietuvos rytas Nr. 157).

MEDŽIOTOJŲ RADINYS

     Jurbarko rajono Viešvilės būrelio medžiotojai Kalvelių girininkijoje rado paslėptus užsienietiškus ginklus: šešioliktojo kalibro lygiavamzdį medžioklinį šautuvą ir vokišką karabiną MOD-98. Policija tikisi, kad pavyks surasti savininkus. (Lietuvos rytas Nr. 162)

VILNIUJE ATIDARYTA KAVINĖ "BALTASIS ŠTRALIS"

     Vilniuje, Pilies gatvėje, Signatarų namuose pradėjo veikti beveik metus restauruota “Baltojo Štralio” kavinė. Atidarymo metu šių namų direktorius, buvęs miesto deputatas Stasys Urniežius sakė, kad “kavinė savininko neturi, ji priklauso visiems vilniečiams ir lietuvių tautai”. Savo kalboje S. Urniežius taip pat prisiminė, kaip “įvairūs pikti žmonės ilgą laiką trukdė atidaryti kavinę ir pradėti Signatarų namų restauravimą”.

     Į atidarymo vakarėlį S. Urniežius kvietė atsitiktinai pro kavinę ėjusius vilniečius. Tad šampano taurę už šiuos namus netikėtai pakėlė kompozitorius ir muzikantas J. Gaižauskas, skulptorius K. Musteikis, netoliese prekiavę amatininkai. (Lietuvos rytas Nr. 162)

IŠSIBLAIVĘ MIESTIEČIAI NEBESURANDA ALYTAUS

     Ilgai pačiame Alytaus centre buvusi blaivykla iškelta į naujas patalpas miesto pakraštyje. Pirmasis naujosios blaivyklos klientas, rytą iš jos išleistas, susiėmė už galvos ir grįžo atgal. “Vyrai, parodykit, kurion pusėn į Alytų eiti?” - prašė jis. Jaunesnysis inspektorius Alvydas Beručka sakė, jog parodyti kelią kartais tenka ir kitiems klientams.

     Į blaivyklą patenkančių asmenų nemažai, tik vieni čia jau yra tapę nuolatiniais lankytojais, kiti patenka retsykiais. Naujojoje Alytaus blaivykloje klientai miega ant gultų ir kol kas negauna patalynės.

     Už čia praleistą laiką jie moka 36,5 lito. A. Beručka sakė, kad netrukus patalynę blaivyklon patekusieji turės gauti, nes dabar čia vadovaujamasi vidaus reikalų ministro įsakymu, o ne dar praėjusios kadencijos miesto tarybos sprendimu, kuriuo buvo nuspręsta neduoti blaivyklos klientams švarios patalynės ir neimti iš jų mokesčio už nakvynę šioje įstaigoje.

     Kartu buvo nuspręsta ir iškeldinti blaivyklą iš miesto centro, o jos patalpose įrengti butus socialiai remtiniems asmenims. (Lietuvos rytas Nr. 156)

O KAIP GYVENI TU, KAIMIETI?

     Kaime gyvenančios šeimos skursta labiau negu mieste, jų piniginių pajamų skirtumas toliau didėja. Tyrimai ir skaičiavimai rodo, kad 2000 metais nedirbančių kaimo žmonių skaičius viršys šimtą tūkstančių, o tai daugiau kaip 20 proc. darbingų kaimo gyventojų. Šiai užimtumo spragai užpildyti tiki 2000-jų metų reikėtų sukurti apie devyniasdešimt - šimtą tūkstančių papildomų darbo vietų. O tai atsieitų apie 8000 mln. Lt. Deja, apie tokius pinigus dabartinėmis ekonominio nuosmukio sąlygomis nėra ko ir svajoti. Todėl pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu teks kaime plėsti viešuosius darbus, labiau remti kuriančius savo verslus, nedirbantiems padėti įsigyti naujų specialybių. Tokios nuostatos įrašytos kaimo socialinės raidos ir gyventojų užimtumo programoje. (Ūkininko patarėjas Nr. 50)

UNIKALUS RADINYS JONIŠKIO MIESTO CENTRE

     Pačiame Joniškio centre, kasdami trasą ryšių kabeliui, darbininkai maždaug metro gylyje aptiko žmogaus kaulus, du ietgalius ir žalvarinį smeigtuką su grandinėle.

     Kaip sakė darbus prižiūrinti Šiaulių “Aušros” muziejaus archeologijos skyriaus vyr. specialistė A. Šapaitė, čia esanti viduriniojo geležies amžiaus laidojimo vieta. Tą faktą leidžia konstatuoti trikampė smeigtuko galvutė su pusrutulio formos buoželėmis kampuose. Tokie smeigtukai buvo nešiojami VII-VIII a. Šiaurės Lietuvoje ir Žiemgaloje, dabartinėje pietų Latvijoje.

     Atkastas kapas yra kario, nes kape rastos ietys (į moterų kapus ginklai nebuvo dedami). Segtukas tuomet buvo tik vyrų papuošalas, bet ir priemonė drabužiams susegti.

     Archeologė mano, kad dabartiniame miesto centre gali būti visas VII-VIII a. kapinynas, nes po vieną paprastai nebuvo laidojama. Todėl A. Šapaitė kartu su Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus direktoriumi K. Bačionu kreipėsi į rajono savivaldybę, prašydami leisti tęsti archeologines paieškas. Meras ne tik leido, bet ir sutiko iš viešųjų darbų fondo paremti finansiškai.

     Remiantis negalutiniais duomenimis, galima spėti, kad dabartinio Joniškio miesto vietoje (ar jo dalyje) būta gyvenvietės su šiai vietovei būdinga kultūra ir istorija.

     Joniškio istorijos pradžia gali būti nukelta ne vieną šimtmetį atgal, negu kad jo vardas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. (Lietuvos aidas Nr. 160)

SANTA BARBAROS DOVANA

     Iš JAV Santa Barbaros mieste įsikūrusios “Tiesioginės tarptautinės pagalbos” organizacijos į

     Kauno akademines klinikas atkeliavo trisdešimt tūkstančių JAV dolerių vertės labdara. Krovinį -antiaritminius ir kraujagysles plečiančius medikamentus, infuzines sistemas - padėjo sukaupti JAV gyvenantys tautiečiai Julija ir Emilis Sinkiai. Ši amerikiečių labdara skirta širdies elektrostimuliacijos klinikai, kuri prieš pusmetį prijungta prie kardiochirurgijos klinikos (Lietuvos rytas Nr. 162)

LIETUVOS REKORDAI

     Daugiausia pieno primelžta iš 1961 gimusios Lietuvos žalųjų veislės karvės Radastos. Išjos gavo 84,391 kg 3,71 proc riebumo pieno, arba 3128,7 kg pieno riebalų.

     Stanbiausias avinas, sveriantis 132 kg, išaugintas Lietuvos gyvulinkystės instituto Šeduvos eksperimentiniame ūkyje.

     Daugiausia vilnų iš avino - 7,2 kg - prikirpta Šeduvos eksperimentiniame ūkyje.

     Didžiausias kalakutas, sveriantis 15 kg, išaugintas Gulbių paukštininkystės ūkyje.

     Ilgiausiai žąsinas gyveno 30 metų. Jį augino Kastechai iš Baušių kaimo (Šalčininkų r.).

     Didžiausias kuilys, 480 kg svorio, 202 cm ilgio, vardu Baravykas, išaugintas “Naujuoju keliu” kolūkyje (Marijampolės r.).

     Daugiausia medaus iš avilio -68,6 kg -prikopė 1959 m. bitininkas Marcelinas Rindzevičius (Kėdainių r.)

(Lietuvos aidas Nr. 149)

IŠ DIDELIO RAŠTO

     Šilutės rajono Natkiškių miestelio vadovai, atrodo, visą Lietuvą pralenkė: skubėdami į Vakarus, jie visas miestelio gatves švediškai pavadino. Nei vietiniai žmonės, nei atvažiavę niekaip negali tų pavadinimų perskaityti ir suprasti. (Valstiečių laikraštis Nr. 70)

MOKYKLŲ TUŠTĖJIMO METAS

     Pernai Lietuvoje mokyklų nelankė 2.662 vaikai. Švietimo ir mokslo ministerijos inspektavimo skyriaus vedėja E. Vaketienė nurodė svarbiausias priežastis: mokyklą meta norintys užsidirbti pinigų, mokyklos suolo nepasiekia be tėvų globos likusieji. Trečioji priežastis - šeimos skurdas. Vilniuje pernai nesimokė 471 vaikai: 52 dėl blogos tėvų priežiūros, 39 įsidarbino, 26 valkatavo, 92 nuo mokyklos atitraukė kitos priežastys. Kaune mokyklos nelankė 371 vaikas, Ignalinos rajone - 29, Šiaulių mieste - 169, Šiaulių rajone - 27, Klaipėdos mieste - 75, Tauragės rajone - 26. Kiek vaikų neatėjo į mokyklą šiemet? (Lietuvos aidas Nr. 179)