Ses. Gerarda Šuliauskaitė
Vilniaus jėzuitų gimnazijos steigėjo Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provinciolo kun. Jono Borutos SJ ir gimnazijos direktoriaus kun. Antano Gražulio SJ entuziazmo, rūpesčio ir kelerių metų pastangų dėka galiausiai buvo sutvarkyti visi formalumai ir paskelbtas mokinių priėmimas.
Po pagrindinės 5-8 klasių mokyklos, nuo 9 klasės konkurso keliu yra formuojama ketverių metų gimnazija, kuriai vadovauja Lietuvos jėzuitų provinciolo skiriamas direktorius. Jam padeda Direktorių taryba ir Rėmėjų taryba, į kurią pakviesti žymūs mokslo ir visuomenės veikėjai bei Pedagogų ir Mokinių tarybos. Gimnazijoje dėstys trys mokslo daktarai - istoriją - dr. A. Vasiliauskienė, matematiką -VDU docentas dr. S. Grigalionis, biologiją - dr. P. Kazickas.
Vilniaus jėzuitų gimnazijoje bus sustiprintas anglų ir vokiečių kalbų mokymas, siekiant, kad baigusieji laisvai kalbėtų šiomis kalbomis. Prancūzų kalba bus tik fakultatyvinė. Tikybos pamoka - viena per savaitę, ir kiekvieną savaitę tarp pamokų vyks šv. Mišios, kuriose dalyvaus mokiniai ir mokytojai. Todėl stojantiems buvo aiškiai pasakyta, jog pageidaujama, kad jie būtų tikintys ir praktikuojantys katalikai.
Rugpjūčio mėnesį vyko stojamieji egzaminai iš lietuvių k., užsienio k., matematikos ir tikybos pagrindų. Į visas klases buvo konkursas, o neįstojusieji dar tikisi, atsiradus vietai, nors kitais metais pakliūti į gimnaziją. Atrankos rezultatai dar būtų buvę geresni, jei būtų buvusi galimybė anksčiau paskelbti apie stojamuosius egzaminus. Daugelis norėjusių stoti sužinojo per vėlai, - grįžę iš atostogų, ir tokių buvo daug.
Remonto darbai sutrukdė laiku pradėti mokslo metus, nors į pagalbą atskubėjo mokinių tėvai ir moksleiviai. Visi stengėsi, kad naujos patalpos būtų tvarkingos ir jaukios.
Gimnazijos vadovybė pakvietė moksleivius ir jų tėvelius bei mokytojus dvasiniam atsinaujinimui. Rugsėjo 9 d. Šv. Kazimiero bažnyčioje vyko susitaikinimo pamaldos, kurias vedė gimnazijos kapelionas kun. Eitvydas Merkys SJ. Jam pagelbėjo Šv. Kazimiero bažnyčios kunigai ir svečiai, nes susirinkusiųjų buvo labai daug. Rytojaus dieną - vėl susikaupimo pamaldos, kuriom vadovavo kun. Vytautas Sadauskas SJ.
Pagaliau atėjo istorinė rugsėjo 11 diena, kada Vilniaus jėzuitų gimnazija, švęsdama 425 metų gyvenimo jubiliejų, vėl atidarė duris naujai kartai. Tiesa, remontai dar nebaigti, - tik du aukštai paruošti užsiėmimams, kitur dar laukia dideli darbai: nėra valgyklos, sporto salės, administracijai patalpų.
Į atidarymo iškilmes Šv. Kazimiero bažnyčioje rinkosi mokytojai, mokiniai, kviesti svečiai, vyriausybės atstovai ir miesto valdžia. Šv. Mišias koncelebravo J. E. arkivyskupas J.A. Bačkis, Lietuvos jėzuitų provincijolas kun. J. Boruta, Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius kun. G. Vitkus SJ. Pamokslo metu J. E. arkivyskupas J.A. Bačkis gražiai įvertino jėzuitų veiklą, jų darbo metodus ir gerą dvasią bei nuopelnus Lietuvos švietimui. Jis sakėsi turįs viltį, kad jėzuitai, čia dirbdami savo tikrąjį darbą, sugebės kartu su žinių perdavimu sujungti ir mokinių dvasios ugdymą pagal jėzuitų darbo metodus ir išaugins jaunąją kartą, mokančią dirbti ir aukotis kitiems.
Nors šventei pasiruošti laiko buvo nedaug, bet mokytojai vis tik sugebėjo gražiai pasiruošti prasmingai atnašų procesijai.
Pirmieji iš gilumos bažnyčios prie altoriaus artinosi daugiausiai jėgų paaukoję organizaciniams darbams gimnazijos direktoriaus pavaduotojas dr. Petras Kazickas ir p. Genutė Norvaišienė, nešdami mokyklos nuostatus. Tuo metu viena mokytoja prie pulto skaitė: “Dieve, aukojame Tau atkuriamos ir atšventinamos Jėzuitų gimnazijos nuostatus, kuriais vadovaudamiesi stengsimės dorai elgtis, sąžiningai dirbti, gerai mokytis, būti naudingi aplinkiniams ir Tėvynei”. Prie altoriaus juos pasitiko J. E. arkivyskupas J.A. Bačkis kartu su koncelebravusiais kunigais.
Po jų atėjo, nešdami per rankas ištiestą tautinę juostą, mokytoja, mokinys ir tėvas: “Dieve, aukojame Tau tautinę juostą - mokytojų, mokinių ir tėvelių draugystės simbolį, nes tik mūsų visų vienybė ir nusiteikimas bendram darbui padės nugalėti kliūtis, įveikti sunkumus ir papuoš mūsų lūpas nuoširdžia šypsena”.
Už jų pasirodė dvi tautiniais rūbais apsirengusios moksleivės ir viduryje jaunuolis, nešinas knyga. O mokytoja toliau skaitė aukojimo maldą: “Dieve, aukojame Tau knygą -išminties ir mokslo simbolį, nes tik gilios žinios, prasmingas savęs suvokimas padės eiti tikruoju gyvenimo keliu ir nešti naudą Lietuvai”.
Nuostabiai susikaupusi, labai įspūdingai artinosi prie altoriaus nedidukė mokinė su degančia žvake rankose.
“Dieve, aukojame Tau degančią žvakę -šviesos ir ramybės simbolį, kad mažiau bijotume, abejotume ir nerimautume, kad nesuklystume didžiam gyvenimo kelyje ir nesijaustume vieniši. Niekas nesuteiks paramos, jeigu tikėjimo ir vilties nejausi savyje”.
Paskui pasirodė tautiniais rūbais jaunuolė su ištiesta ant rankų senoviška stora languota didele skara.
“Dieve, aukojame Tau skarą - mūsų Motinų simbolį, nes tik motinos meilė akla, beribė, sugeba įdiegti įsitikinimą, be kurio neįmanoma nei gyvenimo kova, nei sėkmė... Motinos meilė - tai tiltas į pasaulį, į kitus, tai ištiestos rankos, nesiliaujantis šauksmas ‘ateik!’ ”
Toliau, kaip įprasta pas mus ypatingom progom - jaunuolis ant lininio raštuoto rankšluosčio atnešė lietuviškos duonos kepalą.
“Dieve, aukojame Tau kepalą duonos -namų šilumos ir darbščių tėvo rankų simbolį. Eis metai, o mūsų gimtieji namai pasiliks apgaubti mūsų būties ir meilės šviesa. Čia, kur oras prisigėręs mūsų artimųjų gyvasties, vilčių ir vargo, - kitoks, šiltesnis, artimesnis dangus; visa čia tarsi iš kitos materijos, dvasingos nedūlėjančios”.
Pabaigoje procesijos ėjo patarnautojai su baltai pasipuošusia mergaite, nešdami šv. Mišioms ostijas ir vyną.
“Atnešame Tau, Dieve, žemės ir žmogaus darbo vaisių - duoną ir vyną. Prašome, kad Tavosios malonės dėka jie taptų maistu ne tik mūsų kūnui, bet ir sielai”.
Mišiose jaunatviškai giedojo moksleivių choras, jau nuo seniai susiorganizavęs Šv. Kazimiero bažnyčioje.
Po šv. Mišių visi žygiavo į naująją gimnaziją, dar kvepiančią šviežiais dažais. Visi susirinko koridoriuje (nes salės dar nėra), ir čia prasidėjo oficialūs sveikinimai: mokyklai sėkmės linkėjo Vilniaus miesto meras, Švietimo skyriaus atstovas, Krikščionių demokratų partijos pirmininkas ir kiti garbingi svečiai. Po to arkivyskupas A. Bačkis pašventino gimnazijos klases ir kitas patalpas. Iškilmė pasibaigė svečių ir mokytojų agape, kur susirinkę dalijosi įspūdžiais, planais ir rūpesčiais, turėdami didelį tikėjimą, kad jų viltys nesužlugs, nes jos sudėtos į Apvaizdos Rankas.