CHIARA LUBICH
“Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno" (Lk 10, 41-42).
Ar mes atsimename, kur Jėzus pasakė tuos ypatingus žodžius? Jis tada buvo seserų Mortos ir Marijos namuose. Marija sėdėjo prie jo kojų ir jo klausėsi, o Morta buvo labai užsiėmusi rūpindamasi svečiais. Tada ji kreipėsi į Jėzų sakydama: “Viešpatie, tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Sakyk, kad ji man padėtų”. Tačiau Viešpats jai atsakė: “Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta”.
Jėzus vertino ir gyrė Marijos pasielgimą, kuris buvo priešingas Mortos samprotavimui, kurį Jėzus su meile taisė. Bet Morta irgi buvo gera daranti. Ji aukojo vertingą patarnavimą, įkvėpta pareigos supratimo ir meilės jam. Kaip mes galime aiškinti tuos žodžius, pasakytus Mortai?
Nėra abejonės, kad būtų perdėtas nesupratimas galvoti jog Jėzus nevertino nuoširdaus Mortos rūpinimosi. Tačiau jis panaudojo tą progą, primindamas jai, kad geriausias būdas jį priimti, reikia klausyti jo žodžių, kaip Marija darė. Jo žodžiai buvo taip svarbūs ir tokia naujiena, kad reikėjo viską atidėti, net įskaitant ir švenčiausias svetingumo pareigas.
Marijoje mes kaip tik matome tą meilę Jėzui pilną išminties, tą meilę, kuri jo žodį laiko pirmoje vietoje kaip gyvenimo centrą ir šaltinį viskam.
Tad Marija yra pavyzdys krikščionims -taigi pavyzdys ir mums, kurie norime klausyti ir gyventi pagal Dievo žodį. Dažnai galvojama, kad Marijos gyvenimas yra tylos ir mąstymo simbolis, kuris yra kaip priešingybė Mortos veiklaus gyvenimo simboliui. O Marija ne tik mąstė, bet klausė ir pagal tai gyveno.
Jėzus, primindamas Marijos pavyzdį, nori mums pasakyti, kad yra svarbu jo žodžio klausyti ir jį vykdyti. Todėl joks kitas dalykas, nors ir atrodytų kad yra svarbus, neturi būti laikomas pirmoje vietoje.
“...o reikia tik vieno”,
Marija kaip tik tą vieną ir pasirinko. Ji visuomet norėjo žinoti Dievo valią ir buvo pasiryžusi klausyti žodžio. Tai ji ir rodė savo elgesiu. Evangelija sako, kad ji “sėdėjo prie Viešpaties kojų”. Ji elgėsi taip, kaip jo mokinys darytų, būdama atidi mokytojui.
Mes turime taip pat daryti: priimti Žodį ir leisti jam mus pakeisti. Bet tai dar ne viskas. Mes turime būti jam ištikimi, laikydami jį širdy, kad jis galėtų ugdyti mūsų gyvenimą, kaip žemė, gavusi sėklą, ją daigina ir neša vaisių. Tad leiskime nešti naujo gyvenimo vaisių, kurį augina Žodis.
Nesistenkime daryti tai tik tada, kai viskas lengva, bet visuomet, net kai bandymai ar kentėjimai mus aplanko ir apsunkina pasilikti ištikimais mūsų apsisprendimui.
Tad drąsos! Galbūt ligi šiol mes gyvenome, vadovaudamiesi žmogiškais samprotavimais. Gal mes kreipėme dėmesį į daugybę dalykų, kuriuos gyvenimas mums siūlė, ir nesupratome, kad buvome gimę kitokiam tikslui. Juk mūsų žmogiškumas linksta į Kristų - Dievą padarytą žmogumi mums.
Tai, kad mes irgi esame krikščionys, įpareigoja mus suprasti aiškią savo atsakomybę, kad turime klausyti ir vykdyti Jėzaus, mūsų mokytojo, žodžius.
Tad stenkimės konkrečiai vykdyti nuostabius, visuotinius ir nepaprastus jo žodžius. Tada pastebėsime mumyse pagrindinį pasikeitimą. Tada pasikeis mūsų galvojimas, pasirinkimas ir veikimas. Mums pradės atrodyti, lyg mūsų gyvenimas būtų pasidaręs nepaprastai turtingas - iš tikrųjų taip ir bus. Mes dirbsime savęs pačių ir kitų svarbiausiam gėriui, ir pasaulis aplink mus pasikeis. Evangelijos revoliucija pasirodys kaip labiausiai veikiantis būdas spręsti šio meto būtinus reikalus ir problemas. Bet yra dar svarbesnių dalykų - mes laimėsime išganymą ir pelnysime amžinąjį gyvenimą. Ir tai yra nemažas dalykas.
Iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius