Dailininkas piešė medicinos profesoriaus portretą. Profesorius jam pareiškė, kad dėl laiko stokos tegalėsiąs pozuoti tik du kartus. Dailininkas stengėsi jį įtikinti, kad dviejų kartų jokiu būdu nepakanka.
— O man, pavyzdžiui, nustatyti diagnozę pakanka pacientą apžiūrėti tik vieną kartą, -pasakė profesorius.
— Taip? - atsiliepė dailininkas, - bet jei tamsta suklysti, tai graborius tamstos klaidos nepakabins ant sienos, o mano klaidos įrėmuojamos ir kabinamos ant sienos.
Maža mergytė žiūri į prausykloje stovinčias svarstykles ir klausia savo draugę:
— Kas čia?
— Tai toks daiktas, ant kurio lipa storos moterys, o nulipusios labai pyksta.
*
— Ar tu girdėjai, - sako Jurgis savo draugui Antanui, - kad Petras rengiasi vesti? Įdomiausia tai, kad jo mergina moka plaukti, vairuoti automobilį, orlaivį ir skambinti pianinu.
— Aš manau, - sakė Antanas, - kad iš jųdviejų bus puiki pora. Juk Petras, būdamas kariuomenėj, išmoko virti, kojines taisyti, skalbti ir grindis valyti.
*
— Mano vyro liga pribaigs mane, -skundžiasi ligonio žmona. - Turiu budėti dieną ir naktį.
— Bet juk tu sakei, kad turi pasisamdžiusi slaugę?
— Taip, bet kaip tik dėl to ir reikia budėti!
*
— Žinai, aš ją palydėjau tris kartus į mokyklą, nešiau jos knygas ir porą kartų nupirkau ledų bei saldainių. Ar manai, kad jau aš galiu ją ir pabučiuoti? - klausia mažas pradžios mokyklos berniukas savo draugą.
— O! Nėra jokio reikalo. Tu ir taip jau daug gero jai padarei.
*
Septynmetis Mocartas koncertavo Frankfurte. Prie jo priėjo keturiolikos metų berniukas.
— Nuostabiai skambini! - pasakė jis. - Aš niekada taip neišmokčiau.
— Kodėl gi ne? Juk tu jau didelis. Pabandyk, o jei nesiseks, pradėk rašyti gaidas.
— Taip, aš rašau, bet ne gaidas, o eilėraščius.
— Rašyti eilėraščius turbūt daug sunkiau negu muziką kurti?
— Ne, visiškai lengva. Pabandyk.
Mocarto pašnekovas buvo Volfgangas
Gėtė.
*
— Jeigu tu vakare vėl išeisi lošti biliardo, aš atsivesiu meilužį, - priekaištavo žmona vyrui.
— Tiktai, dėl Dievo meilės, neatsivesk mano biliardo partnerio!