Paruošė MARIJA A. JURKUTĖ
DAUGIAVAIKĖS MOTINOS NUOMONE, NEVEDĘ VYRAI TURĖTŲ MOKĖTI VIENGUNGIO MOKESTĮ
Plungėje gyvenančios vaikų motinos Janinos Guščiuvinės nuomone, šiandien, kai vis mažėja fiziškai ir protiškai sveikų vaikų gimstamumas, o valstybė, didindama mokesčius už šilumą ir vandenį, nesuteikia jokių lengvatų daugiavaikėms šeimoms, derėtų pagalvoti apie tuos visuomenės narius, kurie gyvena vien tik sau, nė nesusimąstydami apie tautos išlikimą. Pasak daugiavaikės motinos, sveiki nevedę vyrai turėtų mokėti solidų viengungio mokestį, o tuos pinigus reikėtų skirti šeimoms, auginančioms po keletą vaikų.
Valstybinės mokesčių inspekcijos rajono skyriaus viršininkė L. Klisienė informavo, jog viengungio mokestis buvo panaikintas dar „perestroi-kos” laikais. Tuomet nuspręsta, kad toks mokestis varžo asmens laisvę. (Lietuvos aidas Nr. 177)
IŠAUGINTAS 209 G SVERIANTIS RIDIKĖLIS
Agentūra „Factum” į Lietuvos rekordų knygą įrašė dar vieną rekordą - tai net 209 g sveriantis, 19 cm apimties ir 6,3 cm skersmens bei 11 cm ilgio „Kretingos pagerintieji” veislės ridikėlis, kurį šiemet savo darže Širvintų rajone, Navasiolkų kaime, išaugino Zofija Gudeikienė.
Ridikėlis rekordininkas - pirmoji šių metų derliaus daržovė, patekusi į Lietuvos rekordų knygą.
Gineso rekordų knygoje yra įregistruotas 17 kg 208 g sveriantis ridikas, kurį išaugino Tanun-dos gyventojai australiečiai Literini, o apie ridikėlius duomenų nėra. (Lietuvos aidas Nr. 146)
NEPAAIŠKINAMOS VĖJO IŠDAIGOS TURGAVIETĖJE
Į Šiaulių greitosios medicininės pagalbos tarnybą paskambino vyriškis ir pranešė, kad miesto Pabalių turguje be sąmonės, suskaldyta galva guli čia prekiavusi šiaulietė L. Tamulevičienė.
Vežama į ligoninę L. Tamulevičienė papasakojo, kad, pasibaigus prekybai, ji su savo vyru krovė prekes į mašiną. Tačiau staiga nežinia iš kur atsiradęs sūkurys pakėlė į viršų iš geležinių strypų ir apdangalo pagamintą pavėsinę. Sūkurys buvo gana stiprus, nes pavėsinę pakėlė kelis metrus į viršų ir suardė jos konstrukciją. Vienas iš strypų krisdamas trenkė moteriai į galvą. Trijų centimetrų kirstinę galvos žaizdą susiuvo medikai.
Šiaulių meteoroginės stoties darbuotojai, sužinoję apie šį įvykį, teigė, kad toks netikėtas atsiradęs sūkurys yra arba nesąmonė, arba išskirtinis atvejis. Policija, kurios pareigūnai budi ir miesto Pabalių turguje, ta dieną nei unikalaus reiškinio, nei nesąmonės neužfiksavo. (Lietuvos rytas Nr. 160)
PRANEŠIMAS APIE PAKARUOKLĮ NEPASITVIRTINO
Į policiją paskambinęs šiaulietis pranešė, kad dingo jo ketverių metų vaikas. Į įvykio vietą policininkams važiuoti neteko. Paskambino dingusio vaiko mama ir pranešė, kad savo vaiką rado miegantį po lova. Vaikas, išgirdęs dėl jo „dingimo” sukeltą triukšmą, pabudo ir išlindo iš savo slėptuvės.
LAUKUVOJE PAŠVENTINTOS NAUJOS KAPINĖS
Laukuvos parapijoje, Dvarvyčių kaime (Šilalės r.), pašventintos naujos kapinės.
Naujų kapinių šventinimas - itin retos iškilmės. Ta proga kapinių teritorijoje, ant kalvelės, laukuviškiai pastatė didžiulį kryžių atminimui visų tų, kurie čia ilsėsis.
Iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis Laukuvos bažnyčioje. Giedojo Ylakių parapijos bažnyčios choras, garbės sargyboje prie kryžiaus stovėjo
Ylakių šaulių kuopa. Gali kilti klausimas, iš kur Laukuvoje tiek ylakiškių. Svečiai iš Ylakių atvyko naujojo Laukuvos parapijos klebono Antano Jurgaičio kvietimu. Laukuvoje jis dar neseniai, o Ylakiuose klebonavo apie 20 metų.
Naująsias kapines pašventino kunigas Algimantas Genutis, buvęs laukuviškis, dabar studijuojantis teologiją Romoje. (Lietuvos aidas Nr. 191)
ATSTATYTOS PENKIOS VILNIAUS KALVARIJŲ STOTYS
Sovietmečiu sunaikintos Vilniaus Kalvarijos, kurių atstatymo idėja puoselėjama jau daugiau kaip dešimt metų, pasipildė dar penkiomis Kryžiaus kelio stotimis.
Dabar, be septynių iki tol atstatytų koplyčių bei vartų, simboliniame, prieš 300 metų į Verkių kalnus atkeltame Kristaus kančios kelyje iškilo stotys „Pirmieji vandens vartai”, „Antrieji vandens vartai”, „Per Cedroną”, taip pat koplytėlė „Pas Anną”.
Pats įspūdingiausias statinys - atkurta Marijos Sopulingosios koplyčia. Taip susiklostė per šimtmečius, kad atvykę į Kalvarijas maldininkai rinkdavosi kaip tik prie Marijos Sopulingosios koplyčios, po to su malda ir atgaila patraukdavo Kryžiaus keliu.
Iškilmingos ceremonijos metu buvo atšventinti atstatyti paskutiniųjų Kristaus žingsnių simboliai. (Lietuvos rytas Nr. 225)
MARIJA, PASLAPTINGOJI ROŽĖ, JAU SEREDŽIUJE
Seredžiaus bažnyčioje kabo nepaprastas paveikslas: juodame fone iškaltas Svč. M. Marijos su Kūdikėliu atvaizdas. Legenda pasakoja, kad kadaise šis paveikslas plaukęs Nemunu, ir Dievo Motina niekur kitur nenorėjusi sustoti, tik Seredžiuje; paveikslas priplaukęs prie kranto ir čia sustojęs. Nuo to laiko jis yra šioje bažnyčioje.
Ir štai dabar į Seredžių atkeliauja Mergelė Marija, paslaptingoji Rožė. Geros valios serediškių minia, vedama klebono Antano Jurgučio, su kryžiumi ir vėliavomis, giedodama patraukė prie didžiojo kelio, kuriuo iš Vilkijos turėjo atvykti dangiškoji Viešnia. Tolumoje pasirodė lėtai važiuojančių mašinų eilė. Ir štai paslaptingoji Rožė, iškilusi virš giedančios minios, keliauja Seredžiaus gatvėmis, saulės spinduliai žėruoja Jos auksinėje karūnoje. Švelnios motiniškos rankos kviečia prie savęs, žadėdamos meilę ir globą. Švč. M. Marijos statula sustoja bažnyčioje iki naujos kelionės panemune.
„Sveika, sveika, sveika, Marija!” „Visus žemes žiedus su perlais rasos nulenkti po kojų Marijai per maža būtų už ašaras Jos, už didžiąją meilę žmonijai”, - nesiliauja giesmės po erdvios bažnyčios skliautais. (XXI amžius Nr. 67)
NAUJASIS MUZIEJUS LAUKIA LANKYTOJŲ
Šilutės rajono Macikų kaime atidarytas buvusios koncentracijos stovyklos muziejus. Iš 67 pastatų iki šiol likęs vienintelis ir pats šiurpiausias -storų betoninių sienų septynių kamerų karceris. Iš jo žmones į barakus atitempdavo sulaužytais šonkauliais, žandikauliais. Karceryje jie „prisipažindavo” padarę inkriminuojamus nusikaltimus ir keliaudavo ešelonais į Sibiro lagerius. Silpnesnieji, išsekinti bado ir kankinimų, mirdavo barakuose. Per pirmuosius kankinimus nepalūžę būdavo įvaromi į gilią betoninę šachtą, pilną vandens, ir ten pūdomi gyvi.
Muziejaus atidarymo proga apie tai papasakojo Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos narys gydytojas Antanas Dabužis, į šią stovyklą patekęs už ryšius su partizanais.
Vertingiausias muziejaus eksponatas - buvusio stovyklos belaisvio amerikiečio Claude Watkins atsiųsta 1944-ųjų rudenį vokiečių karinės oro žvalgybos padaryta lagerio nuotrauka iš lėktuvo. Joje matyti mirties stovyklos išplanavimas, zonos, kuriose kalėjo įvairių tautybių karo belaisviai. Macikų konclagerį vokiečiai įkūrė apie 1942 metus. Jame vienu metu kalėjo apie dešimt tūkstančių anglų, amerikiečių belaisvių ir apie septynis tūkstančius rusų. Po karo Macikų konclageris tarnavo rusams: iki 1954-jų jame buvo kalinami „buožės”, „ryšininkai”, „banditai” (Lietuvos rytas Nr. 140)