Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Šypsuliai

Tie Lietuvos vaikai...

Viena priešmokyklinio amžiaus mergytė, atvykusi iš Lietuvos, buvo jau susipažinusi su jos mamytės drauge, garbinga moterimi. Kartą ta moteris, vėl sutikusi mergytę, klausia, koks jos vardas.

—    Tai jau turėtum žinoti, — atsako mergaitė.

—    Aha ... O ar tu žinai, koks mano vardas?

—    Aš tavęs to ir neklausiu, — atšauna mažoji “filosofė”.

★ ★ ★

Neseniai buvusiame vyskupų sinode Romoje buvo daug kalbama apie rimtus dalykus, bet kartais pasitaikydavo išgirsti ir linksmų anekdotų. Vienas dvasininkas iš Vengrijos taip kai kuriuos sinodo dalyvius pralinksmino:

—    Antrasis Vatikano susirinkimas įvedė daug reformų, bet į trečiąjį Vatikano susirinkimą vyskupai jau suvažiuos su savo žmonomis, o į ketvirtąjį — vyskupės su savo vyrais...

★ ★ ★

Vyro ir žmonos santykiai

Prieš vedybas jis kalba, o ji tik klausosi. Medaus mėnesį — ji kalba, o jis klausosi. Po kelerių metų — abu kalba, o kaimynai klausosi.

★ ★ ★

—    Ar kas nors telefonavo, kai manęs nebuvo namie? — klausia viršininkas savo sekretorę.

—    Taip, daug kas skambino, bet visi skambinimai buvo man asmeniškai.

★ ★ ★

—    Aš niekad apie kitą blogai nekalbu, jokio žmogaus neapkalbinėju, — giriasi viena moteriškė kitai.

—    Tu jokiu būdu ir negali to padaryti, — atsako antroji.

—    Kodėl?

—    Juk tu visuomet tik apie save tekalbi.

★ ★ ★

—    Pasakyk, Jonai, man atvirai, ar tarp tavęs ir mano dukros yra kas nors? — klausia tėvas sutiktą įtariamą savo dukters draugą.

—    Taip yra... tai Tamsta

★ ★ ★

—    Algiuk, aš norėčiau, kad tu užaugęs būtum džentelmenas, — sako tėvas savo sūnui.

—    Ne, tėveli, aš nenoriu būti džentelmenas, aš noriu būti toks, kaip tu.

★ ★ ★

—    Kodėl Tamsta savo bylai vesti paėmei moterį advokatę?

—    Dėl to, kad moterų pusėje visuomet teisybė...