Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Kalba

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S]

Kalbos viktorina

Jau nuo 1993 m. pradžios Lietuvos televizijos žiūrovai gėrisi naujai įvesta kalbos viktorina “Moki žodįžinai kelią". Iš toje viktorinoje pateiktų klausimų ir gautų atsakymų praėjusiais metais buvo paruoštas ir išleistas leidinėlis “1993 m. SĄVADAS”. Manome, kad ir mūsų skaitytojams bus labai naudinga ir įdomu susipažinti su kai kuriais aktualesniais tos viktorinos klausimais.

Kas sudarė terminą žodynas?

Jurgis Pabrėža(1771-1849). Taip jis pavadino 1834 m. parašytą “Dictionarium botanicum — Žodynas augminyčinis”. Nors šis veikalas nebuvo išspausdintas, bet terminą žodynas išplatino M. Valančius, M. Akelaitis ir ypač “Aušros” laikraštis, vartojęs jį nuo pirmojo numerio (1883).

ŠV. KAZIMIERAS. Skulptūra kairiame koplytstulpyje Dievo Motinos šventovės presbiterijoje.  Skulptorius Ramojus Mozoliauskas.

Kaip Jablonskis sukūrė žodį mokinys?

Beveik prieš šimtą metų Jablonskis išgirdo žodį mokinys. Taip vienas valstietis pavadino jauną, šalia jaučio einantį ir arti dar nemokantį jautuką. Jablonskiui patiko šis žodis ir jis juo pradėjo vadinti besimokančius vaikus.

Iš kelių dėmenų pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugovardas ir ką jis reiškia?

Mindaugas', minti, minėtiir daug. Minti galėjo reikšti ir mąstyti, galvoti. Vardas Mindaugas reiškia “mąstąs daug, menąs daug, minįs daug”.

Pagal Bibliją, pirmųjų žmonių vardai buvo Adomasir Ieva.Ką reiškia šie vardai?

Adomaspadarytas iš hebrajų kalbos žodžio adam “žmogus”, o Ieva iš sulotyninto herbrajų Eva, kuris iš Hawa — gyvybinga, gyvenimo davėja”.

Koks yra reikšmės skirtumas tarp prašau, prašomir prašyčiau?

Forma prašau vartojama reikalavimui, taip pat šaltam, oficialiam prašymui reikšti; prašom — mandagiam prašymui reikšti; prašyčiau — itin mandagiam prašymui ar kreipimuisi reikšti.

Kas yra karnair kas yra tošis?

Karnayra liepos ar gluosnio apatinė, o tošis beržo viršutinė žievė. Iš karnų senovėje lietuviai pynė vyžas, rezgė įvairius virtuvės įrankius, o iš tošies darė indus, krepšelius. Į Sibirą ištremti lietuviai ant beržo tošies rašė laiškus, eilėraščius ir siuntė į Tėvynę.

     Šiandien daugelio kalboje (ir spaudoje) beveik viskas gimsta: gimė šuniukas, gimė kačiukas, gimė veršiukas, gimė paukščiukas, gimė nauja firma, gimė komanda, gimė sumanymas, gimė idėja... Ir miršta viskas: ir gyvuliai, ir paukščiai, ir augalai, ir svajonės... O kaip seniau gyvojoje žmonių kalboje buvo vartojami šie žodžiai?

     Mūsų tėvai ir protėviai žodį gimti vartojo tik kalbėdami apie žmogų. Ir mirdavo tik žmonės ir bitės. Kalės atsivesdavo šuniukų, katės kačiuodavosi, karvės turėdavo, veršiuodavosi, kiaulės paršuodavosi, paukščiai perėdavo, paukščiukai išsirisdavo, mintys ir idėjos kildavo, atsirasdavo —niekas, išskyrus žmogų, nieko negimdė. Žvėrys, gyvuliai paukščiai ir visi kiti gyviai stipdavo, krisdavo, gaišdavo, dvėsdavo ar dar kaip kitaip nusigaluodavo, bet niekada nemirdavo. Nuostabiai jaustos žodžių tiesioginės ir perkeltinės reikšmės senovėje!

Iš ko kilęs žodis nikotinas?

Iš Prancūzijos pasiuntinio Portugalijoje Niko (Nicot) pavardės. Šis žmogus pirmasis į Prancūziją iš Portugalijos parsivežė tabako ir dovanojo savo karalienei Kotrynai Mediči.

Iš kur ir kada į lietuvių kalbą atėjo žodis turgus?

Žodį turgus lietuviai pasiskolino gilioje senovėje iš senosios rusų kalbos (K. Būga teigia, kad tai buvę dar prieš XII a.).

Iš kokios kalbos pasiskolinome žodžius kriaušė, malūnas, savaitei

Iš prūsų crausy, malunis, sawayte.

Naminio paukščio kalakutasir Indijos miesto Kalkutavardai yra bendrašakniai. Ar šis paukštis ir jo vardas atkeliavo iš Indijos?

Ne, ne iš Indijos. Tai tikras nesusipratimas. Kolumbas atrado Ameriką, ieškodamas Indijos, todėl rastą žemyną pavadino Vakarų Indija. Atvežtą iš Amerikos nežinomą paukštį, panašų į vištą, europiečiai pavadino “indiška višta”, o slavai tiesiog “indiškas” (indiuk). Buvo žinoma, kad Indijoje yra miestas Kalkuta, todėl vietoj “indiška višta” daug kas pradėjo vadinti “Kalkutos višta”. Taip padarė vokiečiai, į juos nusižiūrėjo lenkai, o į lenkus lietuviai. Lietuvių kalboje skolinys kalakutas turi ir lietuvišką sinonimą — kurkinas.

Ar yra lietuviškų žodžių kitose pasaulio kalbose?

Yra. Tarp jų vokiečių, žydų, čigonų, lenkų, baltarusių, ukrainiečių, rusų, latvių kalbose, bet daugiausia mūsų kalbos žodžių yra nukeliavusių į suomių bei estų kraštus. Suomių mokslininkų paskaičiavimu, dabartinėje suomių kalboje yra lietuviškos (baltiškos) kilmės žodžių 1,1%. Tai žodžiai: ungurys, ąsa, šalna, žąsis, šarka, šeima, Žirnis, šienas, šikšna, kirvis, ratas, kurpės, piemuo, strazdas, gruodas, kaušas, marti...

Iš kurios šalies atkeliavo žodis tundra?

Iš Suomijos.

Iš kurios šalies yra atkeliavęs žodis gramatika?

Iš Graikijos.

Kokį žodį drobynavadina suvalkiečiai ir kokį žemaičiai?

Suvalkiečiai taip vadina viršutinę vežimo dalį, vežėčias, o žemaičiai kopėčias.